|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Psalmynas | Skyrius: |  | 137 |  |
| | Psalmynas | | | | | | Tremtinių giesmė | | | | | Ps 137 | I 1 [i1]Prie Babilonijos upių – ten mes sėdėjome verkdami, Ziono kalną atsiminę. 2 Ant to krašto tuopų[i2] pakabinome savo arfas, 3 nes mus į nelaisvę išvariusieji ten liepė mums giedoti, mūsų engėjai vertė mus džiūgauti, sakydami: „Pagiedokite mums Ziono giesmių!“ II 4 Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmę svetimoje žemėje? 5 Jeruzale, jeigu tave užmirščiau, tenuvysta mano dešinė! 6 Teprilimpa man liežuvis prie gomurio, jei apie tave negalvočiau, jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau! | | | | | Išnašos: | | 1 | Ps 137,1-137,7: Psalmininkas, matyt, sugrįžęs iš Babilonijos tremties, prisimena, kaip izraeliečiai atsisakė linksminti savo engėjus (I), nes, anot jų, džiugios giesmės nesiderino su skaudžiu Ziono likimu (II). Psalmininkas nori, kad Dievas pelnytai nubaustų Edomą ir Babiloną (III). | | 2 | Ps 137,2: ... tuopų: ne karklų ar gluosnių. Hebrajiškasis žodis, regis, ženklina populus euphraticus – Mesopotamijos tuopą. | | 3 | Ps 137,7: ... tą dieną, kai Jeruzalė buvo paimta | | 4 | Ps 137,8: ... dukra Babilone: hebrajiškas posakis, reiškiantis Babilono mieste. | | 5 | Ps 137,9: ... tėkš juos į uolą: pagal žiaurų semitinį karybos paprotį, vaikai iš tikrųjų buvo žudomi. Žr. 1 Kar 8,12; Oz 9,16. Atrodo, kad šiame tekste psalmininkas turbūt įasmenina dukrą Babiloną, kaip motiną, kurios mažyliai yra suaugę miesto gyventojai, o ne vaikai. Žr. Lk 19,44. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Psalmynas | Skyrius: | | 137 | |
|
|
|
|
