BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 119

 Psalmynas
  
 Viešpaties Įstatymas
  
Ps 119

Alef

{'a} 1 [i1]Laimingi, kurių kelias be priekaišto,

kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Mokymą.

2 Laimingi, kas laikosi jo įsakų,

ieško jo visa širdimi,

3 nedaro nieko pikto,

bet eina jo keliais.

4 VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus,

kad uoliai jie būtų vykdomi.

5 O, kad būčiau tvirtas,

laikydamasis tavo įstatų kelių!

6 Niekuomet nebūsiu sugėdintas,

jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.

7 Dora širdimi tave šlovinsiu,

kai išmoksiu teisius tavo įsakus.

8 Laikysiuosi tavo įstatų,

niekad nepalik manęs!

Bet

{b} 9 Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje?

Laikydamiesi tavo žodžių.

10 Visa širdimi tavęs ieškau,

neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.

11 Branginu širdyje tavo žodį,

kad tau nenusidėčiau.

12 Būk pašlovintas, VIEŠPATIE;

išmokyk mane savo įstatų.

13 Kartoju lūpomis

visus tavo burnos sprendimus.

14 Džiaugiuosi tavo kelio įsakais,

lygiai kaip visais turtais.

15 Gilinuosi į tavo įsakymus,

įsižiūriu į tavo kelius.

16 Mėgaujuosi tavo įstatais;

tavo žodžio paisysiu.

Gimel

{g} 17 Būk dosnus savo tarnui,

kad gyvenčiau laikydamasis tavo žodžio.

18 Atmerk man akis,

kad suprasčiau tavo Mokymo nuostabius vaisius.

19 Gyvenu tik kaip ateivis žemėje,[i2]

neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

20 Širdis man alpsta nuo ilgesio, –

dieną ir naktį ieškau tavo sprendimų.

21 Tu grasini įžūliesiems – prakeiktiesiems,

kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.

22 Išvaduok mane nuo pajuokos ir užgaulių,

nes laikausi tavo įsakų.

23 Nors didžiūnai suėję ir sąmokslauja prieš mane,

tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.

24 Tavo įsakai man žavūs, –

jie mano patarėjai.

Dalet

{d} 25 Nublokštas guliu dulkėse;

atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

26 Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei;

mokyk mane savo įsakų.

27 Padėk man suprasti tavo įsakų kelią,

ir aš žavėsiuos tavo nuostabiais darbais.

28 Esu skausmo žudomas, –

palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.

29 Neleisk man eiti klystkeliais, –

būk man geras ir mokyk savo Įstatymo.

30 Pasirinkau ištikimybės kelią, –

man kelrodis tavo sprendimai.

31 Tvirtai laikausi tavo įsakų;

neleisk man patirti gėdos.

32 Bėgu tavo įsakymų keliu,

nes tu man duodi imlią širdį.

He

{h} 33 Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio,

ir jo laikysiuosi ir dieną, ir naktį.

34 Suteik man įžvalgos laikytis tavo Mokymo

ir visa širdimi jam paklusti.

35 Vesk mane savo įsakymų taku,

nes tai man labai rūpi.

36 Palenk mano širdį į savo įsakus,

o ne į savanaudį pelną.

37 Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia;

laikyk mane gyvą savo keliuose.

38 Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado –

pažado, kurį davei pagarbiai tavęs bijantiems.

39 Nugręžk nuo manęs užgaules – jų bijausi,

nes tavo sprendimai yra geri.

40 Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų;

suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!

Vau

{v} 41 Tepasiekia mane tavo, VIEŠPATIE, gerumas,

tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.

42 Tuomet galėsiu atsakyti savo užgauliotojams,

nes tavo žodžiu pasitikiu.

43 Padėk man visados tiesą sakyti,

nes mano viltis – tavo sprendimai.

44 Paklusiu tavo Mokymui visados –

per amžių amžius.

45 Eisiu erdviu keliu,

nes ieškojau tavo įsakų.

46 Kalbėsiu apie tavo įsakus

ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.

47 Mėgaujuosi tavo įsakymais,

nes juos myliu.

48 Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, –

gilinuosi į tavo įstatus.

Zajin

{z} 49 Atsimink savo pažadą man, savo tarnui,

kuriuo davei man vilties.

50 Net kančioje esu paguostas,

nes tavo pažadas mane gaivina.

51 Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi,

bet nuo tavo Mokymo nesigręžiu.

52 Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus,

VIEŠPATIE, jais pasiguodžiu.

53 Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Mokymo,

mane apima pyktis.

54 Tavo įstatai yra mano giesmės šerdis,

kur tik apsigyvenu.

55 Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą

ir paklūstu tavo Mokymui.

56 Tai mano laimė,

nes laikiausi tavo įsakų.

Het

{h} 57 VIEŠPATS mano dalis;

aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.

58 Maldauju tave iš visos širdies, –

būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!

59 Kai pergalvoju tavo kelius,

kreipiu savo kojas į tavo įsakus.

60 Skubu – nedelsiu

laikytis tavo įsakymų.

61 Nors nedorėlių virvės mane supančiojo,

tavo Mokymo nemetu.

62 Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti

už tavo teisius sprendimus.

63 Esu bičiulis pagarbiai tavęs bijančiųjų –

visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.

64 Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė, –

mokyk mane savo įstatų.

Tet

{t} 65 Tu buvai geras man – savo tarnui,

VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.

66 Mokyk mane sveikos nuovokos ir žinojimo,

nes pasitikiu tavo įsakymais.

67 Prieš nubaudžiamas nuklysdavau,

bet dabar laikausi tavo žodžio.

68 Geras esi ir gera darai,

mokyk mane savo įstatų.

69 Įžūlieji šmeižia mane melais,

aš visa širdimi laikausi įsakų tavo.

70 Jų širdis atbukusi ir nutukusi,

bet aš mėgaujuosi tavo Mokymu.

71 Gera man, kad mano bausmė buvo

išmokti tavo įstatų.

72 Tavo duotas Mokymas man brangesnis

už tūkstantį aukso ir sidabro luitų.

Jod

{j} 73 Tavo rankos padarė mane – sukūrė;

padėk man suvokti,

kad reikia mokytis tavo įsakymų.

74 Tavęs pagarbiai bijantieji,

matydami mane, džiūgaus,

kad aš dėjau viltį į tavo žodį.

75 Žinau, VIEŠPATIE,

kad teisūs tavo sprendimai,

dėl to mane nubaudei, kad esi ištikimas.

76 Tepaguodžia mane tavo gerumas,

kaip savo tarnui esi pažadėjęs.

77 Tepasiekia mane tavo gailestingumas,

kad būčiau gyvas,

nes tavo Mokymas mane traukia.

78 Tebūna sugėdinti įžūlieji,

nes melu jie nuskriaudė mane;

aš gilinsiuosi į tavo įsakus.

79 Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji –

visi tie, kurie žino įsakus tavo.

80 Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus,

kad nebūčiau sugėdintas.

Kaf

{k} 81 Mano širdis ilgisi tavo išganymo;

dedu viltį į tavo žodžius.

82 Akis pražiūrėjau belaukdamas, kas tavo žadėta;

klausiu: „Kada mane paguosi?“

83 Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį,[i3]

bet tavo įstatų neužmiršau.

84 Kaip ilgai turės tavo tarnas kęsti?

Kada mano persekiotojus į teismą pašauksi?

85 Įžūlieji iškasė man duobes;

jie šaiposi iš tavo Mokymo.

86 Visi tavo įsakymai man tveria;

be priežasties mane persekioja, – padėk man!

87 Nors jie kone pribaigė mane žemėje,

aš neapleidau tavo įsakų.

88 Dėl savo gerumo leisk man gyventi,

idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.

Lamed

{l} 89 Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, –

tvirtai jis laikos danguje.

90 Ištikimybė tavo trunka per visas kartas;

tu padėjai žemę į vietą, ir ji tebestovi.

91 Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta,

nes visa tau tarnauja.

92 Jeigu tavo Mokymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis,

būčiau pražuvęs varge.

93 Per amžius neužmiršiu įsakų tavo,

nes per juos išlaikei mane gyvą.

94 Tavo aš esu – gelbėk mane,

nes aš neatsidžiaugiu įsakais tavo.

95 Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti,

bet aš gilinuos į tavo įsakus.

96 Pamačiau, kad visi dalykai yra riboti,

bet tavo įsakymas beribis.

Mem

{m} 97 O, kaip aš branginu tavo Mokymą!

Mąstau apie jį visą dieną.

98 Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus,

nes jis nuolat su manimi.

99 Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus,

nes nuo tavo įsakų neatsitraukiu.

100 Įgijau daugiau supratimo už seniūnus,

nes laikausi tavo įsakų.

101 Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau,

idant laikyčiausi tavo žodžio.

102 Nuo tavo sprendimų nenutolau,

nes tu pats esi mano mokytojas.

103 Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui,

saldesni už medų mano burnai.

104 Iš tavo įsakų įgyju išminties,

užtat nekenčiu jokio sukto kelio.

Nun

{n} 105 Tavo žodis – žibintas man kojoms

ir šviesa mano takui.

106 Laikysiuos savo iškilmingos priesaikos

paklusti tavo teisiems sprendimams.

107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas;

VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE,

ir mokyk mane savo įsakų.

109 [i4]Nors mano gyvasčiai nuolat gresia pavojus,

bet tavo Mokymo niekad neužmirštu.

110 Nedorėliai spendė man žabangus,

bet nuo tavo įsakų nenukrypau.

111 Tavo įsakai yra man amžinas paveldas,

nes jais gėrisi mano širdis.

112 Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus –

amžinai, iki pat galo.

Samech

{s} 113 Nepakenčiu suktos širdies žmonių,[i5]

bet branginu tavo Mokymą.

114 Tu esi mano užuovėja ir skydas,

mano viltis tavo žodyje.

115 Atstokite nuo manęs, piktadariai,

aš laikysiuos savo Dievo įsakymų.

116 Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs,

neleisk mano vilčiai niekais nueiti.

117 Padėk man, kad būčiau saugus

ir visad branginčiau įstatus tavo.

118 Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų,

nes jų suktos užmačios yra tuščios.

119 Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius,

užtat aš branginu tavo įsakus.

120 Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, –

esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.

'Ain

{'a} 121 Dariau, kas teisinga ir teisu;

manęs nepalik mano engėjams.

122 Laiduok savo tarno gerovę, –

neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.

123 Akis pražiūrėjau belaukdamas tavo išganymo

ir tavo teisaus pažado įvykdymo.

124 Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimą meilę,

ir mokyk mane savo įstatų.

125 Esu tavo tarnas – suteik išminties,

idant pažinčiau įstatus tavo.

126 Veikti VIEŠPAČIUI jau metas,

nes tavo Mokymas žiauriai pažeidžiamas.

127 Tikrai aš branginu tavo įsakymus

labiau už auksą – labiau už gryną auksą.

128 Tikrai aš tvarkau savo žingsnius

pagal tavo įsakus, –

nekenčiu jokio sukto kelio.

Pe

{p} 129 Nuostabūs tavo įsakai;

užtat jų laikausi.

130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia,

pamoko įžvalgos net neišmanėlius.

131 Atvira burna godžiai kvėpuoju,

nes ilgiuosi tavo įsakymų.

132 Pažvelk į mane ir būk man maloningas,

kaip darai visiems, kurie brangina tavo vardą.

133 Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs,

ir niekad neleisk, kad pikta mane nugalėtų.

134 Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia,

kad laikyčiausi tavo įsakų.

135 Tešviečia tavo veidas[i6] tavo tarnui,

temoko mane tavo įstatų.

136 Mano akys liejo ašarų upelius dėl to,

kad žmonės nepaklūsta tavo Mokymui.

Zade

{z} 137 Tu teisus, VIEŠPATIE,

teisūs tavo sprendimai.

138 Tu išleidai teisius įsakus, –

jie yra nepajudinamai tvirti.

139 Mane apmaudas degina lyg ugnis,

nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.

140 Koks tikras[i7] yra tavo pažadas!

Tavo tarnas juo tiki.

141 Nors esu menkutis ir niekinamas,

bet tavo įsakų laikausi.

142 Tavo teisumas – amžinas teisumas,

ir tavo Mokymas – tiesa.

143 Nors vargas ir skausmas ištiko mane,

tavo įsakymais gėriuosi.

144 Tavo įsakai yra teisūs per amžius;

padėk suprasti, idant gyvenčiau.

Qof

{q} 145 Iš visos širdies šaukiu,

išklausyk mane, VIEŠPATIE!

Paklusiu tavo įstatams.

146 Šaukiuosi tavęs – išgelbėk mane,

kad laikyčiausi tavo įsakų.

147 Prieš aušrą keliuosi

šauktis pagalbos, –

sudedu savo viltis į tavo pažadą.

148 Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina,[i8]

kai svarstau tavo žodį.

149 Kadangi tavo gerumas ištikimas,

išgirsk mano balsą, – VIEŠPATIE,

išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.

150 Tie, kurie į mane kėsinasi, artinasi –

nutolę jie nuo Mokymo tavo.

151 Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti,

ir tavo įsakymai yra tikri.

152 Seniai apie tavo įsakus patyriau,

kad tu juos skyrei būti per amžius.

Reš

{r} 153 Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane,

nes aš neužmiršau Mokymo tavo.

154 Užstok mane ir atpirk;

išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.

155 Nedorėliai nebus išgelbėti,

nes tavo įstatų jie neieško.

156 Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE;

išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.

157 Turiu daug priešų ir engėjų,

bet nuo tavo įsakų nenukrypau.

158 Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi,

nes jie nesilaiko tavo žodžių.

159 Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus;

išgelbėk mane, kaip dera tavo gerumui.

160 Tiesa yra tavo žodžio šerdis, –

kiekvienas tavo teisus sprendimus tveria amžinai.

Šin

{š} 161 Didžiūnai persekioja mane be priežasties,

bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.

162 Mėgaujuosi tavo žodžiu,

kaip žmogus, paėmęs didelį grobį.

163 Nekenčiu melo, juo bjauriuosi,

bet branginu tavo Mokymą.

164 Šlovinu tave kasdien septynis kartus,[i9]

nes teisūs tavo sprendimai.

165 Didi ramybė mylintiems tavo Mokymą, –

jiems nėra suklupimo akmens.

166 Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE,

ir vykdau tavo įsakymus.

167 Laikausi tavo įsakų;

nepaprastai juos branginu.

168 Laikausi tavo įsakų ir pamokymų,

nes tu matai kelius mano.

Tav

{t} 169 Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas, –

padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.

170 Tepasiekia tave mano maldavimas, –

gelbėk mane pagal savo pažadą.

171 Iš mano lūpų plūs šlovės giesmė,

nes tu mokai mane savo įstatų.

172 Mano burna giedos apie tavo pažadą,

nes teisūs visi tavo įsakymai.

173 Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti,

nes pasirinkau tavo įsakus.

174 Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE,

ir gėriuosi tavo Mokymu.

175 Leisk man gyventi ir tave šlovinti, –

tepalaiko mane tavo sprendimai.

176 Klajoju lyg paklydusi avis –

surask savo tarną,

nes aš neužmiršau tavo įsakymų.

  
Išnašos:
1Ps 119,1: Alfabetinė pamokomojo – didaktinio – pobūdžio psalmė. Maldos forma ji įteigia Dievo apreikšto Mokymo – Įstatymo pranašumą duobėto gyvenimo kelio vingiuose. Kai kurie jos posmai pasižymi rišliu minties nuoseklumu, bet apskritai joje vyrauja įvairus tos pačios minties kartojimas. Išorinė psalmės forma yra šmaikšti ir neįprasta. Psalmininkas pasinaudoja būriu sinonimų – Mokymas, Įstatymas, įsakas, įstatas, sprendimas, žodis, pažadas, – aptardamas teisingo ir neteisingo, gero ir pikto sampratą ir svarbą. Ši psalmė yra pati ilgiausia Psalmyne. Kiekviena aštuonių eilučių posmo eilutė prasideda kuria nors hebrajiškojo alfabeto raide: pirmojo – ’alef raide, kiekviena tolesnio posmo eilutė – raide bet ir taip visomis dvidešimt dviem alfabeto raidėmis. Užtat visa psalmė ir turi 176 eilutes.
2Ps 119,19: ... ateivis žemėje: Psalmininkas suvokia, kad žmogaus gyvenimas žemėje yra trumpas. Žr. 39,13. Psalmininkas trokšta pažinti visus įstatymus ir papročius šalies, kurią Dievas išrinko savo tautai.
3Ps 119,83: ... sutrešusį vynmaišį: rauge išdirbti kailiai buvo naudojami vandeniui ir vynui laikyti. Tokie vynmaišiai, laikomi sausoje vietoje arba prie židinio, ilgainiui pasidarydavo trapūs ir netinkami naudoti.
4Ps 119,109-119,110: Psalmininko gyvybei nuolat grėsė pavojus nuo nedorėlių, kurie persekiojo jį už Dievo Mokymo – Įstatymo – laikymąsi.
5Ps 119,113: ... suktos širdies žmonių: žmonių, kurie svyruoja tarp ištikimybės ir neištikimybės Dievo Mokymui – Įstatymui.
6Ps 119,135: ... tešviečia tavo veidas: psalmininkas prašo Dievą nusišypsoti jam. Žr. Sk 6,25; Ps 67,2; 80,4.
7Ps 119,140: Koks tikras ... : pažodžiui ugnimi išmėgintas. Taip sakoma apie ugnimi išvalytus metalus. Jie yra tikri ir patikimi. Žr. Ps 12,7.
8Ps 119,148: ... nakties sargybą mano akys sveikina: net tuo metu, kai žmonės miega, psalmininkas budi – apmąsto Dievo žodžius. Žr. Ps 77,3.5.
9Ps 119,164: ... septynis kartus: daug kartų. Žr. Pr 4,24; Ps 12,7; Pat 24,16; Mt 18,21-22; Lk 17,4.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 119