^{1 [i1] [i2]}Šlovinkite VIEŠPATĮ!

{'a} Dėkosiu VIEŠPAČIUI visa širdimi

{b} dorųjų taryboje ir sueigoje.

{g} ² Kokie nuostabūs VIEŠPATIES darbai!

{d} Visi, kurie jais žavisi, nori juos suprasti.

{h} ³ Visa, ką jis daro, pilna jo garbės ir didybės;

{v} jo teisumas amžinas.

{z} ⁴ VIEŠPATS neleidžia mums užmiršti savo nuostabių darbų, –

{h} jis švelnus ir gailestingas.

{t} ⁵ Parūpina maisto^[i3] tiems, kas jo pagarbiai bijo;

{j} niekad jis neužmiršta savo Sandoros.

{k} ⁶ Savo tautai apreiškė savo galybės darbus,

{l} atiduodamas jiems tautų paveldą.

{m} ⁷ Jo rankų darbas tiesa ir teisingumas,

{n} tvirti jo įsakai.

{s} ⁸ Patikimi amžių amžiais,

{'a} duoti tiesa ir teisumu.

{p} ⁹ Savo tautai siuntė atpirkimą,

{z} sudarė su jais amžiną Sandorą.

{q} Šventas ir šiurpulingas jo vardas!

{r} ¹⁰ Pagarbi VIEŠPATIES baimė^[i4] –

išminties pradžia;

{š} gerai tai supranta, kurie ja gyvena.

{t} Jo šlovė yra amžina.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>