BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 109

 Psalmynas
  
 Žmogaus skundas varge
  
Ps 109

1 [i1]Chorvedžiui. Dovydo psalmė.

I

O Dieve, kurį šlovinu, netylėk!

2 Mane užpuolė nedorėliai, –

meluodami jie mane persekioja.

3 Neapykantos žodžiais mane apniko

ir be priežasties mane puola.

4 Nors juos myliu, jie mane kaltina

net kai už juos meldžiuosi.

5 Taip jie piktu už gera man atlygina,

neapykanta – už mano meilę.

II

6 Parink nedorą teisėją jam teisti,

testoja kaltintojas[i2] jo dešinėje.

7 Tebūna teisme jis pasmerktas;

net jo malda tebūna laikoma nuodėme.

8 Trumpas tebūna jo gyvenimas,

kitas teužima jo vietą.

9 Jo vaikai telieka našlaičiai,

o jo žmona tenašlauja.

10 Tegul jo vaikai klajoja ir elgetauja;

iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.

11 Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę,

jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.

12 Teneparodo nė vienas jam gerumo

nei užuojautos jo našlaičiams.

13 Težūva visi jo palikuonys, –

su antra karta teišnyksta jo vardas.

14 Teatsimena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,

jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.

15 Temato tai VIEŠPATS nuolatos,

kol jo atminimas užges žemėje.

16 Juk tas žmogus niekad nenori daryti gera,

tik kamuoja vargšą ir beturtį –

net užmušt kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.

17 Prakeikti jis mėgo – tebūna jis pats prakeiktas!

Palaimos linkėti nemėgo – niekas jo tenelaimina!

18 Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu, –

tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo,

į jo kaulus tartum aliejus.

19 Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia,

lyg kasdien jo nešiojama juosta!

III

20 Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams –

tiems, kurie pikta man linki.

21 Bet tu, DIEVE, mano Viešpatie,

padėk man, kaip esi pažadėjęs,

išgelbėk mane dėl savo gerumo.

22 Juk vargšas esu ir beturtis,

raitausi iš širdgėlos.

23 Nykstu lyg šešėlis vakare;

esu lyg vėjo nešamas skėris.[i3]

24 Keliai man linksta nuo pasninko;

mano kūnas nusikamavęs.

25 Esu tapęs savo kaltintojams pasityčiojimu, –

mane pamatę, jie kraipo galvas.

26 Padėk man, VIEŠPATIE, mano Dieve!

Dėl savo ištikimos meilės,

gelbėk mane!

27 Tegu jie sužino, kad tai tavo ranka,

kad tu, VIEŠPATIE, tai[i4] padarei.

28 Tegu jie sau keikia,[i5] bet tu laimink.

Tegul dega iš gėdos mano užpuolėjai,

bet tesidžiaugia tavo tarnas.

29 Teapsivelka gėda mano kaltintojai,

teapsidengia sarmata lyg skraiste!

30 Visu balsu labai dėkosiu VIEŠPAČIUI,

šlovinsiu jį giesme žmonių spūstyje,

31 nes jis stovi beturčio dešinėje,

kad išgelbėtų nuo trokštančių

pasmerkti jį mirčiai.

  
Išnašos:
1Ps 109,1-109,31: Pirmoji ir trečioji dalys – tai maldos žmogaus, kuris yra daugelio priešų keikiamas ir šmeižiamas (žr. 1-5.20-31 eilutes). Vidurinė dalis yra stiprių prakeikimų papliūpa, skirta vienam asmeniui (žr. 6-19). Ar šios dalies prakeikimai buvo tarti paties psalmininko vienam iš jo priešų, ar jo priešų psalmininkui, yra ginčijamas klausimas. Šiame vertime prakeikimų srautas siejamas su psalmininku, nes hebrajiškajame tekste nėra nuorodos, kad paties autoriaus žodžiai baigiasi 5-ąja eilute. Psalmininkas nenurodo, kad jis ima cituoti priešų žodžius 6-oje eilutėje. Nors prakeikimų kalba ir yra ypač stipri, patys prakeikimai nesiskiria savo kalba nuo kitų psalmių su prakeikimais. Tokia kalba atspindi psalmininko mąstymo būdą, kad jo priešai yra Viešpaties priešai. Užtat psalmininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą melstis už jų nugalėjimą ir mirtį. Žr., pavyzdžiui, Ps 35,4-6; 58,6-9; 69,22-28.
2Ps 109,6: ... kaltintojas: hebrajiškasis žodis yra satan{as} – šėtonas. Žr. Zch 3,1, kur Šėtonas stovi Vyriausiojo kunigo dešinėje, kad jį apkaltintų Viešpačiui. Čia turima omenyje kaltintojas žmogus.
3Ps 109,23: ... vėjo nešamas skėris: stiprus vėjas kartais nutraukia skėrių rykštę, nupūsdamas juos į jūrą. Žr. Iš 10,19; Jl 2,20.
4Ps 109,27: ... tai: ir kančia, ir išgelbėjimas iš Viešpaties.
5Ps 109,28: ... tegu jie sau keikia: šie žodžiai rodo, kad prakeikimų papliūpa (žr. 6-19 eilutes) gali būti taikoma psalmininko priešams.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 109