¹³ Kaip tėvas gailisi vaikų,

taip VIEŠPATS gailisi jo pagarbiai bijančiųjų.

¹⁴ Juk jis žino, kokie mes padarai, –

atsimena, kad mes esame dulkės.

¹⁵ Žmogaus dienos panašios į žolę, –

jis žydi tartum laukų gėlė.

¹⁶ Juk vos paliečia ją vėjas, ir jos nebėra, –

žymės nepalikdama ji išnyksta.

¹⁷ Betgi VIEŠPATIES gerumas per amžių amžius tiems,

kurie pagarbiai jo bijo,

ir jo teisumas vaikų vaikams,

¹⁸ tiems, kurie laikosi jo Sandoros

ir ištikimai atsimena vykdyti jo įsakymus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>