^1 [i1]Dovydo.

I

Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ,

ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą!

² Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela,

ir neužmiršk, koks jis geras –

³ jis tas, kuris atleidžia visas tavo nuodėmes,

ir išgydo visas tavo ligas,

⁴ jis tas, kuris atperka tavo gyvastį iš Duobės

ir apsupa tave meile ir gailestingumu,

⁹ Ne visą laiką jis barsis

nei bus supykęs per amžius.

¹⁰ Jis elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį

nei atmoka mums pagal mūsų kaltes.

III

¹¹ Juk kaip aukštai nuo žemės yra dangūs,

taip didi yra jo ištikima meilė pagarbiai jo bijantiesiems;

¹² kaip toli yra Rytai nuo Vakarų,

taip toli nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>