^1 [i1]Dovydo.

I

Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ,

ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą!

² Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela,

ir neužmiršk, koks jis geras –

³ jis tas, kuris atleidžia visas tavo nuodėmes,

ir išgydo visas tavo ligas,

⁴ jis tas, kuris atperka tavo gyvastį iš Duobės

ir apsupa tave meile ir gailestingumu,

⁸ VIEŠPATS yra gailestingas ir mylintis,

lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės.

⁹ Ne visą laiką jis barsis

nei bus supykęs per amžius.

¹³ Kaip tėvas gailisi vaikų,

taip VIEŠPATS gailisi jo pagarbiai bijančiųjų.

¹⁴ Juk jis žino, kokie mes padarai, –

atsimena, kad mes esame dulkės.

¹⁷ Betgi VIEŠPATIES gerumas per amžių amžius tiems,

kurie pagarbiai jo bijo,

ir jo teisumas vaikų vaikams,

¹⁸ tiems, kurie laikosi jo Sandoros

ir ištikimai atsimena vykdyti jo įsakymus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>