1 [i1]Dovydo. I Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ, ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą! 2 Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela, ir neužmiršk, koks jis geras – 3 jis tas, kuris atleidžia visas tavo nuodėmes, ir išgydo visas tavo ligas, 4 jis tas, kuris atperka tavo gyvastį iš Duobės ir apsupa tave meile ir gailestingumu, 8 VIEŠPATS yra gailestingas ir mylintis, lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės. 9 Ne visą laiką jis barsis nei bus supykęs per amžius. 10 Jis elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį nei atmoka mums pagal mūsų kaltes. III 11 Juk kaip aukštai nuo žemės yra dangūs, taip didi yra jo ištikima meilė pagarbiai jo bijantiesiems; |