1 [i1]Dovydo. I Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ, ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą! 2 Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela, ir neužmiršk, koks jis geras – 13 Kaip tėvas gailisi vaikų, taip VIEŠPATS gailisi jo pagarbiai bijančiųjų. 14 Juk jis žino, kokie mes padarai, – atsimena, kad mes esame dulkės. 17 Betgi VIEŠPATIES gerumas per amžių amžius tiems, kurie pagarbiai jo bijo, ir jo teisumas vaikų vaikams, 18 tiems, kurie laikosi jo Sandoros ir ištikimai atsimena vykdyti jo įsakymus. |