²⁵ „O mano Dieve, – sakau, –

nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms –

tu, kurio metai trunka per visas kartas“.

²⁶ Kadaise tu padėjai žemės pamatus,

ir dangūs yra tavo rankų darbas.

²⁷ Jie praeis, bet tu pasiliksi;

jie susidėvės kaip drabužis.

Kaip apdarą juos mainai, ir jie persimaino,

²⁸ bet tu esi tas pats,

tavo metams nėra galo.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>