¹⁶ Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo

ir visi žemės karaliai – tavo garbės.

¹⁷ Juk VIEŠPATS atstatys Zioną;

apsireikš savo garbėje.

¹⁸ Jis atsigręš į skurdžių maldavimą,

jų maldos nepaniekins.

¹⁹ Tebūna užrašyta ateinančiai kartai,

kad ir dar nesukurta tauta garbintų VIEŠPATĮ:

²⁰ „VIEŠPATS pažvelgė iš savo šventumo aukštybių,

iš dangaus VIEŠPATS pažiūrėjo į žemę,

²¹ kad, išgirdęs belaisvių dejavimą,

išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, –

²⁹ Tavo tarnų vaikai saugiai gyvens,

jų palikuonys bus tvirti tavo Artume. ²² idant VIEŠPATIES garsas būtų skleidžiamas Zione

ir jo šlovės giesmės – Jeruzalėje,

²³ kai tautos susirinks drauge su karalystėmis

VIEŠPAČIUI tarnauti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>