BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 12 09 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 2

 Pradžios knyga
  
Pr 2

7 tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių[i2] ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.

8 VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene,[i3] rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs. 9 Iš žemės VIEŠPATS Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui, su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu.

  
Išnašos:
1Pr 2,4-2,25: Šio skaitinio pagrindinis turinys yra žmogaus – vyro ir moters – sukūrimas. Jis yra daug senesnis už Pr 1,1-2,4a pasakojimą apie Kūrimą. Pasak jo, Dievas sukūrė žmogų anksčiau negu kitus savo kūrinius, sukurtus žmogaus labui.
2Pr 2,7: Dievas vaizduojamas puodžiumi, lipdančiu žmogaus kūną iš molio. Hebrajų kalboje žaidžiama žodžiais Adam – žmogus ir adama – žemė. Adam dar nėra tikrinis daiktavardis, bet raiškus žodis, vaizdžiai susiejantis adam/žmogų su adama/žeme. Žemė – dužli, dužlus žmogus, nes yra Žeminis, arba Žemės vaikas. Gyvybės alsavimas iš Dievo, padarantis Žemės vaiką didingą, vaizduojamas alsavimu. Gyva būtybė, arba gyvūnas su gyvybės alsavimu/siela.
3Pr 2,8: Edenas: čia vartojamas pietinės Mesopotamijos sričiai paženklinti. Pats žodis yra iš sumerų kalbos ir reiškia derlingą lygumą. Panašiai skambantis hebrajų kalbos žodis reiškia malonumą. Todėl Edeno sodas buvo suprastas kaip Malonumų sodas, mums žinomas kaip Rojus.
4Pr 2,10-2,14: Išsilieja: per potvynį išeina iš savo vagos. Edenas, pasak šio skaitinio yra arti Persijos įlankos, kur Tigris ir Eufratas susijungia su dviem kitomis srovėmis, sudarydamos vieną upę. Kušo kraštas čia ir Pr 10,8 tekste yra ne Etiopija (Nubia), bet kasitų šalis į rytus nuo Mesopotamijos.
5Pr 2,23: Hebrajiškame tekste žaidžiama dviem panašiai skambančiais žodžiais: iša – moteris ir – vyras. Lietuviškai vysk. A Baranauskas bandė šį skambesį išreikšti vyras ir vyrienė vertimu. Liuteris – Männin ir Mann. Angliškai – woman ir man. Įkvėptasis autorius pabrėžia, kad vyras ir moteris turi tą pačią prigimtį: abu yra stiprūs/orūs, nes dalijasi kaulo stiprumu, abu yra dužlūs, nes dalijasi kūno trapumu.
6Pr 2,24: Vienu kūnu: įkvėptasis autorius pabrėžia, kad moterystės ryšys yra Kūrėjo dovana.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 2

Pradžios knygaSkyrius: 3

 Pradžios knyga
  
 Pasakojimas apie nupuolimą: pikto kilmė
  
Pr 3

1 O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: 'Nevalgykite nuo jokio medžio sode!'?“ 2 Moteris atsakė žalčiui: „Vaisius sodo medžių mes galime valgyti. 3 Tik apie vaisių medžio sodo viduryje Dievas sakė: 'Jūs nuo jo nevalgysite nei jo liesite, kad nemirtumėte!'“ 4 Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite! 5 Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir jūs būsite kaip Dievas,[i1] kuris žino, kas gera ir kas pikta“. 6 Kai moteris pamatė, kad tas medis buvo geras maistui, kad jis buvo žavus akims ir kad tas medis žadėjo duoti išminties, ji skynėsi jo vaisiaus ir valgė, davė jo ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir jis valgė. 7 Tuomet abiejų akys atsivėrė ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė sau juosmens aprišalus.

  
Išnašos:
1Pr 3,5: ... kaip Dievas, kuris žino, arba ... kaip dievai, kurie žino, nes žodis Elohim gali reikšti ir tikrąjį Dievą, ir pagonių dievus.
2Pr 3,8: Palestinoje prieš saulei leidžiantis ima pūsti nuo jūros gaivus vėjas.
3Pr 3,15: Jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną: kadangi šis įvardis nurodo į kolektyvinį daiktavardį – palikuonis, t. y. moters palikuonis daugiskaita – tikslesnis įkvėptojo autoriaus žodžių vertimas būtų: Jie kirs tau per galvą ... . Tačiau vėlesnė teologija čia matė kur kas daugiau negu priešiškumą tarp žalčių ir žmonių. Ilgainiui žaltys buvo suprastas kaip šėtonas (žr. Išm 2,24; Jn 8,44; Apr 12,9; 20,2), kurio būsimą nugalėjimą – sutriuškinimą vaizduoja galvos ir kulno kontrastas. Kadangi pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų(1 Jn 3,8), šis tekstas gali būti laikomas pirmuoju Atpirkėjo pažadu nupuolusiai žmonijai.
4Pr 3,20: Ši eilutė, rodos, yra ne savo vietoje. Ji būtų prasmingesnė po 24-osios eilutės. Hebrajiškasis Evos vardas Havva giminingas žodžiui haj/ja gyvasis/-oji.
5Pr 3,24: Liepsna švytruojantis kalavijas: žaibas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 3