BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 07 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 11

 Pradžios knyga
  
Pr 11

Babelio bokštas

1 [i1] Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. 2 Kai žmonės kėlėsi iš rytų, jie rado slėnį Šinaro[i2] krašte ir ten įsikūrė. 3 Vieni kitiems sakė: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime“. – Vietoj akmens jie naudojo plytas, o vietoj kalkių – bitumą. 4 „Eime, – jie sakė, – pasistatykime miestą ir bokštą[i3] su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės veidą“.

5 O VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. 6 Ir VIEŠPATS tarė: „Štai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai yra tik jų užsimanymų pradžia! Ką tik jie užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! 7 Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam“. 8 Taip tat VIEŠPATS išsklaidė juos iš ten visur po žemės veidą, ir jie metė statę miestą. 9 Todėl jis buvo pavadintas Babeliu,[i4] nes ten VIEŠPATS sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten VIEŠPATS išsklaidė juos po visą žemės veidą.

  
Išnašos:
1Pr 11,1-11,9: Šį pasakojimą, paremtą pasakojimais apie Babilonijos šventyklų bokštus – ziguratus, įkvėptasis autorius panaudoja pavaizduoti didėjančiam žmogaus nedorumui, besireiškiančiam įžūliomis pastangomis sukurti miestų kultūrą be Dievo. Be to, pasakojimas vaizdžiai paaiškina kalbų įvairovę žemėje ir Babilono miesto vardą.
2Pr 11,2: Šinaras: žr. Pr 10,10 paaiškinimą.
3Pr 11,4: Bokštas su dangų siekiančia viršūne: tiesioginė užuomina apie pagrindinį Babilono ziguratą – E-sag-ila (Namas, keliantis aukštai savo galvą). Babilonijos ziguratai buvo ankstyviausi dangoraižiai.
4Pr 11,9: Babel: hebrajiškasis Babilono vardas; Bab-ili reiškia dievų vartai. Hebrajiškas žodis balal – jis {Dievas} sumaišė panašiai skamba.
5Pr 11,10-11,26: Ši skyriaus dalis tęsia Pr 5,1-32 genealogiją. Žr. Pr 5,1-32 paaiškinimą. Nors protėvių gyvenimo trukmė šiame sąraše ir yra nepalyginti trumpesnė už protėvių prieš Tvaną, bet metų skaičiai yra dirbtiniai ir neturi istoriškos reikšmės. Būdinga, kad samariečių Penkiaknygė ir Septuagintos vertimas daugeliu atvejų skiriasi nuo hebrajiškojo teksto metų skaičiais. Skaičių reikšmė yra teologinė: kuo daugiau nuodėmės žmogaus gyvenime, tuo trumpesnė žmogaus gyvenimo trukmė.
6Pr 11,12: Graikiškoji Septuaginta įterpia Kenaną (žr. Pr 5,9-10) tarp Arpachsado ir Šelaho. Lukas seka Septuaginta (žr. Lk 3,36).
7Pr 11,16: Eberas: protėvis, davęs hebrajams, Ebero palikuonims, vardą hebrajai. Žr. Pr 14,13 paaiškinimą.
8Pr 11,28: Kaldėjų Ūr{as}: labai senas sumerų, vėliau babiloniečių, miestas pietinėje Mesopotamijoje.
9Pr 11,31: Kadangi Terahas buvo septyniasdešimties metų, kai gimė Abraomas (žr. 26-ąją eilutę), o Abraomas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną (žr. Pr 12,4), Terahas gyveno Harane po Abraomo išvykimo šešiasdešimt metų. Pasak samariečių Penkiaknygės, Terahas mirė būdamas šimto keturiasdešimt penkerių metų, t. y. tais metais, kai Abraomas paliko Haraną. Šv. Steponas savo kalboje Sinedrijai sako, kad Abraomas paliko Haraną po savo tėvo mirties (Lk 7,4).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 11