1 Išmintinga moteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. 2 Kas dorai elgiasi, garbina VIEŠPATĮ, o kas eina suktais keliais, jį niekina. 3 Kvailojo burnoje yra lazda jo nugarai, o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo. 4 Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios; gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis. 5 Sąžiningas liudytojas nemeluoja, o melagingas melais alsuoja. 6 Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali, o žmogus, kuris turi nuovoką, žinojimą lengvai įgyja. 7 Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus, nes ten neišmoksi išmintingai kalbėti. 8 Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis, o bukapročio kvailumas jį suklaidina. 9 Kvailiai tyčiojasi iš aukos už nuodėmę, o dori žmonės patiria Dievo malonę. 10 Vien širdis pažįsta savo kartumą, ir joks pašalietis jos džiaugsmu negali dalytis. 11 Nedorėlių namai sunaikinami, o teisiųjų palapinė klesti. 12 [i1]Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį. 13 Net kai žmogus juokiasi, jam širdį gali skaudėti, o džiaugsmas gali baigtis širdgėla. 14 Suktos širdies žmogus gauna, ką elgesiu užsitarnauja, o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus. 15 Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius. 16 Išmintingas žmogus yra atsargus ir vengia pikta, o kvailas negali susilaikyti ir yra neatsargus. 17 Kas yra ūmus, kvailai pasielgia, o sukčius yra nekenčiamas. 18 Neišmanėlių papuošalas yra kvailumas, o gudrieji apsivainikuoja žinojimu. 19 Blogi žmonės turi nusilenkti geriesiems, o nedorėliai – prie teisiųjų vartų. 20 [i2]Beturčio nemėgsta net jo artimieji, o turtuolis turi daug bičiulių. 21 Kas niekina savo artimą, nusideda, o gera darantis vargšui yra laiminamas. 22 Argi neklysta darantys pikta? Gerumo ir ištikimybės įgyja darantys gera. 23 Kiekvienas triūsas duoda naudos, o vien plepėjimas veda į skurdą. 24 Išmintingųjų vainikas – jų sumanumas, o kvailųjų girlianda – kvailumas. 25 Teisingas liudytojas išgelbsti gyvastį, o kas liudija melus, skleidžia apgaulę. 26 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra tvirtovė, žmogaus vaikams ji bus prieglauda. 27 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra gyvenimo šaltinis, kad žmogus galėtų išvengti mirtinų pinklių. 28 Karaliaus didybė – gausi tauta; be tautos valdovas yra niekas. 29 Kas lėtai supyksta, turi daug supratimo, o kas yra ūmaus būdo, išaukština kvailumą. 30 Ramus protas duoda kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus. 31 Kas skriaudžia vargšą, įžeidžia jo Kūrėją, o kas pasigaili beturčio, teikia jam garbę. 32 Nedoras žmogus pražūva per savo nedorumą, o teisusis yra saugus dėl savo dorumo. 33 Išmintis ilsisi protingo žmogaus širdyje, bet kvailieji jos nepažįsta. 34 Teisumas išaukština tautą, o nuodėmė ją žemina. 35 Sumaniam tarnui suteikiama karaliaus malonė, niekam tikęs jo pyktį užsitraukia. | 
