1 Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą, o pašaipūnas nesiklauso, kai yra baramas. 2 [i1]Iš savo žodžių vaisių žmogus valgo gerą valgį, o apgaulingas žmogus alksta darydamas niekšybes. 3 Kas saugo savo liežuvį, apsaugo savo gyvastį, o plepus žmogus prieina liepto galą. 4 Dykaduonis alksta ir nieko neturi, o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo. 5 Teisus žmogus nekenčia melo, o nedoras melu ir gyvena. 6 Teisumas saugo žmogų, kuris eina doru keliu, o nuodėmė pražudo nedorėlį. 7 Vieni dedasi turtingais, bet nieko neturi, kiti dedasi vargšais, bet turi didelius turtus. 8 Turtingas žmogus turi turtų savo gyvasčiai išpirkti, o vargšas niekad negirdi grasinimo. 9 Teisiųjų šviesa džiūgauja,[i2] o nedorėlių lempa gęsta. 10 Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus, o išmintis tenka priimantiems patarimą. 11 Iš karto įsigyti turtai sunyks, o kas po truputį kaupia, juos didina. 12 Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.[i3] 13 Kas paniekina žodį,[i4] užsitraukia pražūtį, o kas gerbia įsakymą,[i5] bus jam atlyginta. 14 Išminčiaus mokymas yra gyvenimo šaltinis, leidžiantis išvengti mirtinų pinklių. 15 Sveika nuovoka laimi palankumą, o sukčių kelias veda į pražūtį. 16 Gudrus žmogus visur elgiasi protingai, o kvailas parodo savo kvailumą. 17 Nedoras pasiuntinys padaro vargo, o patikimas atstovas atneša ramybę. 18 Neturtas ir gėda tam, kuris nepaiso pamokymo, o kas klauso įspėjimo, yra gerbiamas. 19 Įgyvendintas troškimas – malonus širdžiai, o gręžtis nuo pikta – pasibjaurėjimas kvailiems. 20 Bendrauk su išmintingu, ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą. 21 Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė, o teisiuosius pasiveja gerovė. 22 Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams, o nusidėjėlio turtas paskiriamas teisiajam. 23 Bylinėjimasis suryja įdirbtą vargšo lauką ir neteisybė nušluoja jo buveinę. 24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, rykšte pataiso. 25 Teisusis valgo sočiai iki valios, nedorėlių pilvas tuščias. | 
