| Neh 6 | 1 Kai buvo pranešta Sanbalatui, Tobijui ir arabui Gešemui bei kitiems mūsų priešams, kad aš buvau atstatęs sieną, ir nebuvo likę joje jokių spragų, – nors iki to laiko durų į vartus dar nebuvau įstatęs, – 2 Sanbalatas ir Gešemas atsiuntė man tokį žodį: „Eikš, susitikime Kefirimuose, Ono'o slėnyje“.[i1] Jie manė man pikta padaryti. 3 Nusiunčiau tad pas juos pasiuntinius pasakyti: „Esu užsiėmęs dideliu darbu ir negaliu atvykti. Kodėl turėtų sustoti darbas, man jį palikus vykstant pas jus?“ 4 Keturis sykius jie atsiuntė tą patį žodį, o aš daviau jiems tokį pat atsakymą. 5 Sanbalatas atsiuntė man tą patį žodį penktą kartą per savo tarną su neantspauduotu laišku rankoje. 6 Jame buvo parašyta: „Tautose eina gandas, – ir Gešemas tai patvirtina, – kad tu ir žydai ketinate sukilti. Užtat ir sieną atstatai. Pasak šio pranešimo, tu ketini tapti jų karaliumi. 7 Be to, tu net pranašus paskyrei, kad Jeruzalėje apie tave skelbtų: 'Jude yra karalius!' Žodis apie šiuos dalykus tikrai pasieks karalių. Todėl eikš, pasitarkime“. 8 Tada nusiunčiau jam tokį atsakymą: „Dalykų, kuriuos mini, nėra buvę. Tu juos iš savo vaizduotės prasimanai“. 9 Mat visi jie norėjo mus išgąsdinti, manydami: „Jie nuleis rankas, ir darbas nebus užbaigtas“. O dabar, Dieve, sustiprink mano rankas! 10 Kartą, man užėjus aplankyti Mehetabelio sūnaus Delajo sūnaus Šemajo, nes jis negalėjo pas mane ateiti, jis tarė: „Susitikime Dievo Namuose, šventovės viduje, ir uždarykime šventovės duris, nes jie ateina tavęs nužudyti. Iš tikrųjų šiąnakt jie ateina tavęs nužudyti“. 11 Bet aš atsakiau: „Nejau žmogus, kaip aš, turėtų pabėgti? Argi vyras, kaip aš, eitų į šventovę gelbėti savo gyvasties? Ne, aš neisiu!“ 12 [i2]Tada aš suvokiau ir man buvo aišku, kad ne Dievas buvo jį siuntęs, bet tą pranašavimą apie mane jis ištarė dėl to, kad Tobijas ir Sanbalatas buvo jį pasamdę, 13 idant elgčiausi iš baimės ir padaryčiau tą nuodėmę. Tada jie, turėdami gėdingą pasakojimą, būtų galėję mane apšmeižti. 14 „Atsimink Tobiją ir Sanbalatą, mano Dieve, už šiuos jų darbus, taip pat ir pranašę Noadiją bei kitus pranašus, norinčius įvaryti man baimės!“ 15 Taigi siena buvo užbaigta Elulo mėnesio[i3] dvidešimt penktą dieną, – per penkiasdešimt penkias dienas. 16 Apie tai išgirdę, visi mūsų priešai – visos aplinkinės tautos – išsigando ir nustojo drąsos, nes suprato, kad tas darbas buvo atliktas padedant mūsų Dievui. 17 Be to, tomis dienomis Judo didikai siuntė laišką po laiško Tobijui, o jiems ateidavo Tobijo laiškai. 18 Mat daugelis Jude buvo susiję su juo, nes jis buvo Araho sūnaus Šekanijo žentas ir jo sūnus Jehohananas buvo vedęs Berechijo sūnaus Mešulamo dukterį. 19 Jie, būdavo, kalba mano akivaizdoje apie jo gerus darbus ir persakydavo jiems mano žodžius. Tobijas siuntė laiškų ir man, norėdamas mane įbauginti. |
