BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Nehemijo knygaSkyrius: 13

 Nehemijo knyga
  
Neh 13

Atsiskyrimas nuo svetimtaučių

1 [i1]Tą dieną buvo skaitoma žmonėms klausantis iš Mozės knygos ir buvo rasta joje parašyta, kad joks amonietis ir joks moabietis niekad negali būti priimtas į Dievo bendriją, 2 nes jie nesutiko izraeliečių su duona ir vandeniu, bet pasamdė Balaamą prieš juos, kad juos prakeiktų, tačiau mūsų Dievas prakeikimą pavertė palaiminimu. 3 Žmonės, išgirdę šį Mokymą, atskyrė nuo Izraelio visus svetimtaučius.

Nehemijo reformos

4 [i2]Prieš tai kunigas Eljašibas, kuris buvo paskirtas kambarių valdytoju mūsų Dievo Namuose ir giminiavosi su Tobiju, 5 buvo įrengęs jam didelį kambarį, kuriame anksčiau būdavo sudedama grūdų atnašos, smilkalai, reikmenys ir grūdų, vyno bei aliejaus dešimtinės, skirtos levitams, giesmininkams ir vartų sargams, bei aukos, skirtos kunigams. 6 Kai visa tai vyko, nebuvau Jeruzalėje, nes trisdešimt antraisiais Babilono karaliaus Artakserkso metais aš buvau nuvykęs pas karalių. Tačiau, praėjus šiek tiek laiko, pasiprašiau karalių leisti man grįžti. 7 Parvykęs į Jeruzalę, sužinojau apie nusikaltimą, kurį Eljašibas buvo padaręs dėl Tobijo, įrengdamas jam kambarį Dievo Namų kiemuose. 8 Tuo aš buvau labai nepatenkintas ir visus Tobijo baldus išmečiau iš kambario. 9 Tada daviau įsakymą, kad kambariai būtų išvalyti, ir ten vėl padėjau Dievo Namų reikmenis su grūdų atnaša ir smilkalais.

10 Be to, aš sužinojau, kad levitams nebuvo atiduodama jiems skirta dalis. Užtat levitai ir giesmininkai, užuot atlikę Šventyklos tarnybą, buvo išėję į savo laukus. 11 Taigi aš subariau pareigūnus, tardamas: „Kodėl yra palikti Dievo Namai?“ Surinkęs levitus, pastačiau juos į savo vietas, 12 ir visas Judas atnešė grūdų, vyno bei aliejaus dešimtinę į sandėlius. 13 Sandėlių valdytojais paskyriau kunigą Šelemiją, raštininką Zadoką ir Pedają iš levitų, o jų padėjėju Matanijo sūnų Zakurą, nes jie laikomi patikimais asmenimis. Jiems buvo patikėta pareiga išdalyti savo broliams. 14 O mano Dieve, atsimink mane maloniai už tai ir neištrink mano gerų darbų, kuriuos esu padaręs savo Dievo Namams ir jų apeigoms!

Šabo įstatai

15 Tomis dienomis mačiau Jude šabo dieną vienus žmones minančius vynuogių spaudykles, o kitus nešančius maišus grūdų ir kraunančius juos ant asilų. Ir net į Jeruzalę šabo dieną buvo atgabenama vyno, vynuogių, figų ir visokiausių gėrybių. Juos tuojau ir ten pat aš įspėjau šių maisto dalykų neparduoti. 16 Jeruzalėje gyveno ir Tyro žmonių. Jie atgabendavo žuvų ir įvairiausių prekių, kurias parduodavo Judo žmonėms šabo dieną. 17 Taigi aš išbariau ir Judo didikus, jiems tardamas: „Ką reiškia tas nedoras dalykas, išniekinate šabo dieną taip elgdamiesi? 18 Juk lygiai taip elgėsi jūsų protėviai! Už tai Dievas ir atsiuntė mums bei šiam miestui visą šią nelaimę. Tačiau jūs, išniekindami šabą, didinate pyktį ant Izraelio!“

19 Kai šešėliai pradėjo dengti Jeruzalės vartus, šabui artinantis, įsakiau uždaryti visus vartus ir nurodžiau, kad jie nebūtų atidaryti iki po šabo. Prie vartų pastačiau keletą savo tarnų, kad šabo dieną jokios prekės nebūtų įneštos. 20 Taigi visokiausių prekių pirkliai ir pardavėjai praleido vieną ir kitą kartą naktį už Jeruzalės sienos, 21 kol juos išbariau. Jiems pasakiau: „Kodėl jūs nakvojate palei sieną? Jeigu dar kartą taip darysite, prieš jus panaudosiu jėgą!“ Nuo to laiko šabo dieną jie daugiau nebeatėjo. 22 Tada įsakiau levitams apsivalyti ir stovėti sargais prie vartų, kad būtų išlaikytas šabo dienos šventumas. Atsimink ir tai mano labui, o mano Dieve, ir pasigailėk manęs dėl savo didelio gerumo!

Mišrių vedybų problema

23 Be to, tomis dienomis pamačiau žydų, vedusių moteris iš Ašdodo, Amono ir Moabo. 24 Pusė jų vaikų kalbėjo Ašdodo kalba.[i3] Žydiškai kalbėti jie nemokėjo, bet kalbėjo tų įvairių tautų kalba. 25 Su jais bariausi, juos iškeikiau, kai kuriuos apmušiau, roviau jiems plaukus ir prisaikdinau Dievu, tardamas: „Jūs neturite duoti savo dukterų jų sūnums nei imti jų dukteris savo sūnums ar sau patiems“. 26 Argi Izraelio karalius Saliamonas nenusidėjo per tokias moteris! Tarp daugelio tautų nebuvo kito karaliaus, panašaus į jį, jis buvo taip Dievo mylimas, kad Dievas padarė jį viso Izraelio karaliumi, tačiau svetimtautės moterys įvedė jį net į nuodėmę. 27 Nejau ir apie jus turi būti girdima, kad esate padarę tokį pat didelį nusikaltimą ir elgėtės neištikimai su mūsų Dievu, vesdami svetimtautes moteris?

28 Vienas iš vyriausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jehojados sūnų buvo Sanbalato Horonito žentas. Jį aš nuvijau nuo savęs. 29 Atsimink juos, o mano Dieve, nes jie suteršė kunigystę bei kunigų ir levitų sandorą! 30 Taip apvaliau juos nuo visko, kas svetima, ir patvarkiau kunigų ir levitų pareigas, kiekvienam pagal jo tarnybą. 31 Be to, patvarkiau malkų atnašą aukurui nustatytu laiku ir pirmienas. Atsimink tai mano labui, o mano Dieve!

  
Išnašos:
1Neh 13,1-13,3: Žmonėms skaityta Mozės knygos dalis čia yra laisvai cituojama iš Įst 23,3-6.
2Neh 13,4-13,31: Šis tekstas yra dalis Nehemijo Atsiminimų. Žr. Neh 10,1-40.
3Neh 13,24: ... Ašdodo kalba: Ašdodo filistinai turbūt kalbėjo aramėjų kalba; iš tremties grįžusiųjų žydų kalba buvo potremtinė hebrajų kalba.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Nehemijo knygaSkyrius: 13