BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 22 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 9

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 9

Paralitiko pagydymas

1 Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.[i1] 2 Ir štai jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant neštuvų. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Pasitikėk, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“ 3 Kai kurie Rašto aiškintojai ėmė murmėti: „Tasai piktžodžiauja!“ 4 Skaitydamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kam taip piktai mąstote savo širdyje? 5 Kas gi lengviau – ar pasakyti: 'Tavo nuodėmės atleistos', ar liepti: 'Kelkis ir vaikščiok!'? 6 Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, – čia jis kreipėsi į paralyžiuotąjį: – Kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo!“ 7 Šis atsistojo ir nuėjo namo. 8 Visa tai pamačiusios, minios išsigando ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

Muitininkas Matas šaukiamas į apaštalus

9 Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį. 10 Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių[i2], kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių. 11 Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais[i3] ir nusidėjėliais?“ 12 Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. 13 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.

Ginčas dėl pasninko

14 Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“ 15 Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis[i4]? Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

16 Niekas palaikio drabužio nelopo naujo milo lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir skylė tik padidėja.[i5] 17 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko“.

Dar keli pagydymai

18 Jam taip bekalbant, prisiartino vienas [sinagogos]vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. 19 Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais.

20 Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. 21 Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį – išgyčiau“. 22 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

23 Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, 24 Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. 25 Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. 26 Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

27 Jėzui išeinant, du neregiai sekė įkandin ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ 28 Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“ 29 Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“. 30 Ir atsivėrė jiems akys. Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“[i6] 31 Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.

32 Jiems pasitraukus, štai atvedė demono apsėstą nebylį. 33 Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų“. 34 O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus su jų valdovo galia“.

Suvargusios minios

35 Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją[i7] ir gydydamas visokias ligas bei negales. 36 Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. 37 Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 38 Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.

  
Išnašos:
1Mt 9,1: Savo miestą – Kafarnaumą.
2Mt 9,10: Nusidėjėliais būdavo vadinami ne tik dideli nedorėliai, bet ir šiaip jau viešai pažeidžiantys Mozės įstatymą ir neturintys gero vardo.
3Mt 9,11: Muitininkus izraelitai niekino ne tik dėl jų godumo bei suktumo, bet ir už tai, kad tarnavo pagonių romėnų valdžiai.
4Mt 9,15: Jėzus save vadina jaunikiu, pasirengusiu šventai dvasinei sąjungai su sužadėtine Bažnyčia. Savo mokinius vadina vestuvininkais; jie linksmi, kol jis čia, o liūdės, kai jo neteks.
5Mt 9,16-9,17: Čia turime alegoriją. Senas drabužis, seni vynmaišiai – judaizmas, jaunas vynas – Kristaus geroji naujiena.
6Mt 9,30: Jėzus vengia stebukladario šlovės. Jo tikslas – skelbti Dievo karalystę, o stebuklai – tik jo mokslo patvirtinimas.
7Mt 9,35: Evangelija (gr.) – geroji naujiena (apie Dievo karalystę).
  
Paralelinės vietos:
Mt 9,1-8: Mk 2,1-12;Lk 5,17-26;
Mt 9,9-13: Mk 2,13-17;Lk 5,27-32;
Mt 9,14-17: Mk 2,18-22;Lk 5,33-39;
Mt 9,18-34: Mk 5,21-43;Lk 8,40-56; 11,14-15;Mt 12,22-24;
Mt 9,35-38: Mk 6,34;Lk 10,2;Jn 4,35-38;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 9