BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 09 27 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 22

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 22

Dievas ir ciesorius

15 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. 16 Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. 17 Tada pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“ 18 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? 19 Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. 20 Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ 21 Jie atsakė: „Ciesoriaus“. Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.

  
Išnašos:
1Mt 22,11: Palyginime nepasakyta, ar iš gatvių surinkti svečiai persirengė savo namuose, ar gavo vestuvių drabužius čia pat, karaliaus rūmuose. Kadangi visi buvo apsirengę tinkamai, tai matyti, jog šis vienas buvo apiplyšęs ne iš skurdo, o iš nepagarbos.
2Mt 22,12: Vestuvių drabužio simbolis paaiškina pašvenčiamosios malonės prigimtį. Tik pašvenčiamoji malonė leidžia mums dalyvauti dangaus pokylyje.
3Mt 22,24: Tai vad. levirato santuoka (lot. levir – svainis), įsakyta Įst 25,5. Iš tokios santuokos gimęs pirmasis vaikas būdavo laikomas mirusiojo įpėdiniu. Šiuo nuostatu siekta apsisaugoti nuo giminės išnykimo ir aprūpinti našlę.
4Mt 22,30: Bus kaip angelai – ne menkinama santuokos reikšmė, o pabrėžiama, jog danguje nebebus žemiškų rūpesčių.
5Mt 22,32: Atsakymo esmė: Mozei apsireiškęs Dievas negalėtų vadintis Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, jei šie mirę protėviai būtų visai išnykę. Dievas, globojęs juos gyvus, neatšaukia globos ir po jų mirties.
6Mt 22,37: Hebrajiškai vietoj Viešpatį buvo tikrinis Dievo vardas – Jahvę, todėl po jo ir dedama savo Dievą. Mes galėtume sakyti: Viešpatį Dievą.
7Mt 22,39: Panašus – ne mažiau svarbus.
8Mt 22,44: Pats Dievas taip kalbėjo mano Viešpačiui, t. y. Mesijui.
  
Paralelinės vietos:
Mt 22,1-14: Lk 14,16-24;
Mt 22,15-22: Mk 12,13-17;Lk 20,20-26;Rom 13,7;
Mt 22,23-33: Mk 12,18-27;Lk 20,27-40;
Mt 22,34-40: Mk 12,28-31;Lk 10,25-28;Rom 13,8-10;
Mt 22,41-46: Mk 12,35-37;Lk 20,41-44;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 22