BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 21

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 21

Mesijas įžengia į Jeruzalę

1 [i1]Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, 2 tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilą su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. 3 O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: 'Jų reikia Viešpačiui', ir iš karto juos paleis“. 4 Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai:

5 Pasakykite Siono dukrai[i2]:

štai atkeliauja tavo karalius.

Jis romus, jis joja ant asilės,

lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.

6 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.

7 Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus.[i3] 8 Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. 9 Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė:

„Osana[i4] Dovydo Sūnui!

Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!

Osana aukštybėse!“

10 Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ 11 O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.

Prekiautojų išvaikymas

12 Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus[i5] 13 ir tarė jiems: „Parašyta: Mano namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!“ 14 Šventykloje susirinko prie jo aklų ir raišų, ir jis išgydė juos. 15 Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“, 16 įpyko ir prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ 17 Ir, palikęs juos, jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.

Pasmerktas figmedis. Tikėjimo galybė

18 Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. 19 Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo.[i6] 20 Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ 21 Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: 'Pasikelk ir meskis į jūrą!', ir taip atsitiktų. 22 Visa, ko tikėdami melsite, – gausite“.

Kieno įgaliotas?

23 Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, prisiartino prie jo aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų, kurie klausė: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“ 24 Jėzus atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir aš pasakysiu, kieno įgaliotas tai darau. 25 Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“ Jie samprotavo: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mums prikiš: 'Tai kodėl juo netikėjote?' 26 O jei pasakysime – iš žmonių, reikės bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu“. 27 Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tad ir jis atsakė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau“.

Palyginimas apie du sūnus

28 „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: 'Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne'. 29 Šis atsakė: 'Nenoriu', bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. 30 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: 'Einu, viešpatie', bet nenuėjo.[i7] 31 Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“. Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę. 32 Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu,[i8] bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo“.

Vynininkai žmogžudžiai

33 [i9]„Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams 34 ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. 35 Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. 36 Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. 37 Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'. 38 Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą'. 39 Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. 40 Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ 41 Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. 42 [i10]Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose:

Akmuo, kurį statytojai atmetė,

tapo kertiniu akmeniu.

Tai Viešpaties padaryta

ir mūsų akims tai nuostabą kelia.

43 Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių. 44 Kas nukris ant to akmens, tas suduš, o ant ko akmuo užgrius, tas bus sutriuškintas“.

45 Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. 46 Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo žmonių, nes tie laikė Jėzų pranašu.

  
Išnašos:
1Mt 21,1-21,11: Jėzus įžengia į Jeruzalę ne kaip užkariautojas, bet kaip taikos kunigaikštis. Čia jis pirmą kartą viešai pasirodo kaip Mesijas – Dievo karalystės kūrėjas. Mt aprašymas kupinas švelnumo Jeruzalei ir jos gyventojams. Tai liudija pasakojimo žydišką kilmę.
2Mt 21,5: Ant Siono kalno stovėjo šventykla, todėl visa Jeruzalė buvo vadinama Siono dukteria.
3Mt 21,7: Ant viršaus, t. y. ant drabužių.
4Mt 21,9: Osana (kilęs iš hebr. išgelbėk) – žydų šlovinimo šūkis, reiškiantis gyvuok, valio! Jį atitinka graikų k. eleison.
5Mt 21,12: Visi šie dalykai būdavo aukojami šventykloje.
6Mt 21,19: Dailialapis, bet bevaisis figmedis greičiausiai vaizduoja puošniąją Jeruzalės šventyklą, kurios kultas nebeduoda dvasinių vaisių. Viešpats čia elgiasi kaip ST pranašai, mėgstantys įvairius simbolinius veiksmus.
7Mt 21,30: Kristaus laikais tėvams buvo reiškiama labai didelė pagarba: sūnus vadino tėvą viešpačiu. Panašiai ir Jėzus savo Motiną viešai vadina ne Motina, o moterimi – ponia (žr. Jn 2,4; 19,26).
8Mt 21,32: Teisybės keliu – rodydamas teisingą kelią.
9Mt 21,33-21,34: Palyginimas (alegorija) apie vynininkus žmogžudžius taikomas anuometiniams išrinktosios tautos vadams, kurie dėl savo egoizmo ir širdies aklumo nepanorėjo priimti Jėzaus skelbiamos Dievo karalystės. Šiame palyginime aiškiai išreikšta mintis apie Kristaus Bažnyčią kaip naująją Dievo Tautą (senoji buvo Sinagoga): Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.
10Mt 21,42-21,44: Biblijos posakis apie kertinį akmenį taikomas Mesijui, kuris vienija ir palaiko Dievo statinį žemėje – Bažnyčią. Tuometiniai Izraelio tautos vadai jį atmetė ir tuo pražudė save ir daugelį tautiečių.
  
Paralelinės vietos:
Mt 21,1-11: Mk 11,1-11;Lk 19,28-38;Jn 12,12-16;
Mt 21,12-17: Mk 11,11.15-17;Lk 19,45-46;Jn 2,14-16;
Mt 21,18-22: Mk 11,12-14.20-24;Lk 17,6;Mt 17,20;
Mt 21,23-27: Mk 11,27-33;Lk 20,1-8;Jn 2,18;
Mt 21,28-32: Lk 7,29-30.37-50;
Mt 21,33-46: Mk 12,1-12;Lk 20,9-19;Jn 3,16-17;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 21