|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Matą | Skyrius: |  | 22 |  |
| | Evangelija pagal Matą | | | | | Mt 22 | Palyginimas apie karalaičio vestuves 1 Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: 2 „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. 3 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. 4 Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: 'Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!' 5 Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, 6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. 7 Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. 8 Galop jis tarė tarnams: 'Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. 9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves'. 10 Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. 11 [i1]Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. 12 [i2]Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. 13 Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. 14 Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Mt 22,11: Palyginime nepasakyta, ar iš gatvių surinkti svečiai persirengė savo namuose, ar gavo vestuvių drabužius čia pat, karaliaus rūmuose. Kadangi visi buvo apsirengę tinkamai, tai matyti, jog šis vienas buvo apiplyšęs ne iš skurdo, o iš nepagarbos. | | 2 | Mt 22,12: Vestuvių drabužio simbolis paaiškina pašvenčiamosios malonės prigimtį. Tik pašvenčiamoji malonė leidžia mums dalyvauti dangaus pokylyje. | | 3 | Mt 22,24: Tai vad. levirato santuoka (lot. levir – svainis), įsakyta Įst 25,5. Iš tokios santuokos gimęs pirmasis vaikas būdavo laikomas mirusiojo įpėdiniu. Šiuo nuostatu siekta apsisaugoti nuo giminės išnykimo ir aprūpinti našlę. | | 4 | Mt 22,30: Bus kaip angelai – ne menkinama santuokos reikšmė, o pabrėžiama, jog danguje nebebus žemiškų rūpesčių. | | 5 | Mt 22,32: Atsakymo esmė: Mozei apsireiškęs Dievas negalėtų vadintis Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, jei šie mirę protėviai būtų visai išnykę. Dievas, globojęs juos gyvus, neatšaukia globos ir po jų mirties. | | 6 | Mt 22,37: Hebrajiškai vietoj Viešpatį buvo tikrinis Dievo vardas – Jahvę, todėl po jo ir dedama savo Dievą. Mes galėtume sakyti: Viešpatį Dievą. | | 7 | Mt 22,39: Panašus – ne mažiau svarbus. | | 8 | Mt 22,44: Pats Dievas taip kalbėjo mano Viešpačiui, t. y. Mesijui. | | | | | Paralelinės vietos: | | Mt 22,1-14: Lk 14,16-24; | | Mt 22,15-22: Mk 12,13-17;Lk 20,20-26;Rom 13,7; | | Mt 22,23-33: Mk 12,18-27;Lk 20,27-40; | | Mt 22,34-40: Mk 12,28-31;Lk 10,25-28;Rom 13,8-10; | | Mt 22,41-46: Mk 12,35-37;Lk 20,41-44; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 22 | |
|
|
|
|
