|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Matą | Skyrius: |  | 16 |  |
| | Evangelija pagal Matą | | | | | Mt 16 | Jėzaus dievystės išpažinimas ir Petro primatas 13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“[i2] 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 18 [i3]Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. 20 Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas. Pirmasis įspėjimas apie kančią ir prisikėlimą 21 Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. 22 Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ 23 O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“.[i4] | | | | | Išnašos: | | 1 | Mt 16,1-16,4: Žr. paaiškinimą prie Mt 12,39. | | 2 | Mt 16,13: Iturėjos tetrarchas Pilypas (žr. Lk 3,1) Palestinos šiaurėje atstatė buvusį miestą ir Romos imperatoriaus garbei pavadino Cezarėja. Šalia miesto ant aukštos uolinės kalvos buvo pastatyta balto marmuro šventykla imperatoriaus Augusto garbei. Tikrai nebuvo vaizdingesnės vietovės Kristui kalbėti apie savo gyvąją Bažnyčią, kurią jis pastatys ant gyvos uolos – Petro. | | 3 | Mt 16,18: Surišti ar atrišti ano meto Palestinos kalba reiškė galią uždrausti ar leisti. Šiais žodžiais, kaip ir raktų davimu, Petrui žadama aukščiausia valdžia Bažnyčioje.
Taip pat šioje vietoje Jėzus pažada, kad Bažnyčia gyvuos iki pasaulio pabaigos ir vis turės ryšį su Petru. Tekste daug semitizmų. Iš to matyti, jog graikiškojo teksto autorius išlaikė pirminę Jėzaus posakių formą ir vertė juos pažodžiui, kad kartais neiškreiptų jų gilios prasmės.
Žodis Bažnyčia (iš hebr. kahal, gr. ekklesia) reiškia kviestinį susirinkimą. ST vartojamas pažymėti žydų bendruomenėms. Atskiros žydų grupės, pvz., Kumrano esenų sekta, save laikydavo bažnyčiomis. NT Bažnyčia reiškia mesijinę bendruomenę žmonių, priėmusių naująją Kristaus sandorą (plg. Lk 22,20). Jėzaus Bažnyčia – Dievo karalystės konkretizacija žemėje; pirmiausia vidinis malonės gyvenimas žmonių sielose, toliau – reali pakrikštytųjų asmenų sąjunga, kurios pirmąjį aprašymą randame Apd. Pagaliau Bažnyčia – eschatologinė tikrovė, apimanti visų laikų Dievo Tautą, Dievo malone pašauktą į išganymą.
| | 4 | Mt 16,23: Jėzus taip griežtai atsako todėl, kad yra siųstas atpirkti žmonijos nuodėmes kryžiaus auka. | | 5 | Mt 16,25-16,26: Originalas keturis kartus pavartoja žodį psychė=gyvybė, siela, asmuo. 25 eil. kalba apie laikinosios gyvybės pražudymą, 26 – apie pakenkimą savo amžinajai gyvybei, sielai, sau kaip žmogui (plg. Lk 9,25). | | | | | Paralelinės vietos: | | Mt 16,1-4: Mt 12,38-39;Mk 8,11-13;Lk 11,16.29; 12,54-56; | | Mt 16,5-12: Mk 8,14-21;Lk 12,1; | | Mt 16,13-20: Mk 8,27-30;Lk 9,18-21;Mt 18,18; | | Mt 16,21-23: Mk 8,31-33;Lk 9,22; | | Mt 16,24-28: Mk 8,34-9,1;Lk 9,23-27; 14,27; 17,33;Jn 12,25-26; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 16 | |
|
|
|
|
