| Mt 17 | Jėzaus atsimainymas 1 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. 2 Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. 3 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.[i1] 4 Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. 5 Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ 6 Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. 7 Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ 8 Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Jonas Krikštytojas antrasis Elijas 9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. 10 Tada jo mokiniai paklausė: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“ 11 Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti. 12 Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“. 13 Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją. Berniuko lunatiko išgydymas 14 Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių 15 ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį ar į vandenį. 16 Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti“. 17 Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane“. 18 Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko. 19 Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“ Jis atsakė: 20 „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: 'Persikelk iš čia į tenai', ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“. (21)[i2] Antrasis įspėjimas apie kančią ir prisikėlimą 22 Tebebūdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems pasakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, 23 ir jie nužudys jį, o trečią dieną jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo. Šventyklos mokestis 24 [i3]Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka didrachmos?“ 25 Jis atsakė: „Taip!“[i4] Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“ 26 Jis atsakė: „Iš svetimųjų“. Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi. 27 Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save“. |
