BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 12 11 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 6

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 6

Kaip buvo nužudytas Jonas Krikštytojas

17 Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. 18 Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“. 19 Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, 20 nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi.[i4]

21 Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. 22 Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“. 23 Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ 24 Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“ 25 Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.

26 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. 27 Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą 28 ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. 29 Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.

  
Išnašos:
1Mk 6,3: Žr. Mt 13,55 ir paaiškinimą. Čia minimų Jozės, arba Juozapo, ir Jokūbo motina buvo kita Marija, Jėzaus motinos Marijos sesuo ar pusseserė (žr. Mt 27,56). Tad aišku, kad ir kiti Jėzaus broliai ir seserys yra tik jo artimesni ar tolimesni pusbroliai – pusseserės.
2Mk 6,5: Negalėjo ... Galėjo, nes išgydė kelis ligonius, tačiau stebuklui Jėzus reikalaudavo tikėjimo, o jo čia trūko.
3Mk 6,14: Erodas Antipas oficialiai vadinosi tetrarchas (Lk 9,7).
4Mk 6,20: Kai kuriuose rankraščiuose: Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ko klausinėdavo ir mielai jo klausydavosi arba Paklausęs Jono, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.
5Mk 6,31-6,39: Kad apaštalams nelikdavo laiko nė pavalgyti, kad veja pavasariškai žaliavo (vasarą Palestinoje žolė išdega nuo saulės), tegalėjo įsidėmėti tiesioginis pasakojamųjų įvykių dalyvis, būtent šv. Petras, iš kurio žodžių šv. Morkus surašė evangeliją.
6Mk 6,48: Ketvirtoji nakties sargyba – nuo 3 iki 6 val. ryto.
7Mk 6,50: Tai aš – pažodžiui Aš esu! Tatai apsireiškiančio Dievo žodžiai (Iš 3,14; Iz 41,4); Jėzus juos pavartoja ir Jn 8,24. 28. 58, reikalaudamas tikėjimo savo asmeniu ir pasiuntinybe.
  
Paralelinės vietos:
Mk 6,1-6: Mt 13,53-58;Lk 4,16-30;
Mk 6,14-16: Mt 14,1-2;Lk 9,7-9;
Mk 6,17-29: Mt 14,3-12;Lk 3,19-20;
Mk 6,30-44: Mt 14,13-21;Lk 9,10-17;Jn 6,1-13;Mk 8,1-10;
Mk 6,45-52: Mt 14,22-33;Jn 6,16-21;
Mk 6,53-56: Mt 14,34-36;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 6