BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 1

 Evangelija pagal Morkų
  
 JĖZAUS VIEŠOJO VEIKIMO PRADŽIA
  
Mk 1

Jonas Krikštytojas

1 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia,[i1] 2 kaip pranašo Izaijo parašyta:

Štai aš siunčiu pirma tavęs

savo pasiuntinį,

kuris nuties tau kelią.

3 Tyruose šaukiančiojo balsas:

Taisykite Viešpačiui kelią!

Ištiesinkite jam takus!

4 Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. 5 Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

6 Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. 7 Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. 8 Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.[i2]

Jėzaus krikštas

9 Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. 10 Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. 11 Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.

Gundymas dykumoje

12 Netrukus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą. 13 Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.[i3]

VIEŠOJI JĖZAUS VEIKLA GALILĖJOJE

Evangelijos skelbimo pradžia

14 Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: 15 „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

16 Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. 17 Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. 18 Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.

19 Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. 20 Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.

Kafarnaume

21 Jie atvyko į Kafarnaumą, ir netrukus, šabo dieną, nuėjęs į sinagogą Jėzus pradėjo mokyti.[i4] 22 Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.

23 [i5]Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: 24 „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai[i6]? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ 25 Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ 26 Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. 27 Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ 28 Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.

Simono uošvės pagydymas

29 Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. 30 Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. 31 Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.

Gausūs pagydymai Kafarnaume

32 Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; 33 visas miestas buvo susirinkęs prie durų. 34 Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis.

Išvykimas iš Kafarnaumo. Kelionės po Galilėją

35 Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. 36 Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos 37 ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško“. 38 Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“. 39 Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.

Raupsuotojo pagydymas

40 Pas jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. 41 Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ 42 Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus. 43 Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: 44 „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok! Eik pasirodyk kunigui ir už pagijimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.[i7] 45 O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, kad Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį.

  
Išnašos:
1Mk 1,1: Graikų kalbos žodis euangelion – evangelija pradžioje reiškė ne raštą, o pačią gerąją išganymo naujieną, kurią atnešė Kristus.
2Mk 1,8: Jonas Krikštytojas aiškiai nurodo savojo krikšto skirtingumą nuo būsimojo sakramentinio Krikšto: ... o jis krikštys jus Šventąja Dvasia.
3Mk 1,13: Žvėrys minimi dykumos nuošalumui pabrėžti; kartu galbūt užsimenama apie būsimosios Mesijo karalystės harmoniją (žr. Iz 11,6-9). Angelai tarnaudami rodo Dievo globą, kaip pažadėta 90 (91) ps.
4Mk 1,21: Numanoma, kad Petras pasakodavo: Mes atvykome ..., ir jis pradėjo mokyti. Pakeitus mes į jie, pasidarė ne toks aiškus stilius (žr. Mk 5,38 paaišk.).
5Mk 1,23-1,28: Senovės žydai praktiškai neskirdavo ligos nuo piktųjų dvasių ar demonų apsėdimo. Toks tikėjimas ligų demonais buvo labai paplitęs Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto evangelijos aiškiai moko, jog esama velnio ir jo piktųjų angelų (plg. Mt 25,41). Taip pat visiškai suprantama mintis, jog bet koks blogis, įskaitant ir ligas, gali išplaukti iš velnio, kuris veikia nuodėmingąjį pasaulį (plg. Lk 3,6). Jėzus nugali piktąsias dvasias ir ligas.
6Mk 1,24: Nazarėnas – NT vartoja dvejopą formą: gr. Nazarenes=Nazarėnas ir Nazoraios=Nazarietis.
7Mk 1,44-1,45: Jėzus nori būti tikėjimo mokytoju ir vengia stebukladario garso.
  
Paralelinės vietos:
Mk 1,1-8: Mt 3,1-12;Lk 3,3-17;
Mk 1,9-11: Mt 3,13-17;Lk 3,21-22;Jn 1,32-34;
Mk 1,12-13: Mt 4,1-11;Lk 4,1-13;
Mk 1,14-20: Mt 4,12-22;Lk 4,14-15; 5,1-11;
Mk 1,21-28: Lk 4,31-37;
Mk 1,29-31: Mt 8,14-15;Lk 4,38-39;
Mk 1,32-34: Mt 8,16;Lk 4,40-41;
Mk 1,35-39: Lk 4,42-44;
Mk 1,40-45: Mt 8,2-4;Lk 3,12-16;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 1