Dievo karalystė Zione 1 [i1]Ateityje įvyks: VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalvų ir už kalnus bus aukštesnis. Tautos plūs jo linkui, 2 daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo namus, kad jis pamokytų savo kelių, kad mes eitume jo takais“. Nes iš Ziono ateis mokymas ir VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės. 3 Jis išspręs ginčus tarp daugelio tautų, išspręs bylas galingų, nors ir tolimų, tautų. Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklius medžiams genėti. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. 4 Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos! 5 Nors visos tautos ir žengia, kiekviena žengia dėl savo dievų, o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo, per amžių amžius. 6 Tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – sutelksiu šlubuosius, surinksiu išblaškytuosius ir tuos, kuriuos nuliūdinau. 7 Šlubuosius padarysiu Likučiu, išblaškytuosius galinga tauta. VIEŠPATS jiems viešpataus Ziono kalne nuo dabar amžinai. 8 O tu, Migdal-Edere,[i2] tu, Ziono kalvos dukra! Pas tave ji pareis: ankstyvoji valdžia, dukros Jeruzalės karalystė. 9 Kodėl taip dabar aimanuoji? Ar nebeturi karaliaus? Ar žuvo tavo patarėjas, kad tave suėmė gimdyvės skausmas? 10 Raitykis ir vaitok kaip gimdyvė, Ziono dukra, nes dabar[i3] turi išeiti iš miesto ir būti po plynu dangumi, – nueisi į Babiloną. Ten būsi išgelbėta, ten VIEŠPATS atpirks tave iš tavo priešų rankų. 11 Tikrai daug tautų susirinko prieš tave, sakydamos: „Tebūna ji išniekinta, Ziono griuvėsiuose tesigano mūsų akys!“ 12 Bet jos nežino VIEŠPATIES minčių, nesuvokia jo užmojo, nes jis surinko jas kaip pėdus į klojimą. 13 Pakilk ir kulk, Ziono dukra, nes duosiu tau geležinius ragus ir parūpinsiu tau vario kanopas. Tu sutrypsi daug tautų, paskirsi jų grobį VIEŠPAČIUI, jų turtus visos žemės Viešpačiui. Atkūrimas per Mesiją 14 Dabar apsisaugok mūrais, Bat-Gadera![i4] „Esame apsiausti!“ Lazda jie smogia į žandą Izraelio valdovui. | 
