BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal LukąSkyrius: 4

 Evangelija pagal Luką
  
Lk 4

16 Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.[i2] 17 Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs[i3] knygą, jis rado vietą, kur parašyta:

18 Viešpaties Dvasia ant manęs,

nes jis patepė mane,

kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.

Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo,

akliesiems – regėjimo;

siuntė vaduoti prislėgtųjų

19 ir skelbti Viešpaties malonės metų.

20 Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. 21 Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. 22 Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“ 23 O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: 'Gydytojau, pats pasigydyk' – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“. 24 Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. 25 Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. 26 Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje.[i4] 27 Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.

28 Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino;[i5] 29 jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. 30 Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.[i6]

  
Išnašos:
1Lk 4,13: Iki laiko – iki kančios laiko. Tada velnias nebevilios gundymu, o bandys fiziškai sunaikinti sau pavojingą Dievo pasiuntinį. Viešosios veiklos pradžioje velnias bandė Mesiją nukreipti nuo žmonių sielų gelbėjimo pasiuntinybės į savanaudiškumą, pasaulietiškumą. Tai jam nepavyko. Nepavyks ir jo sunaikinti, nes jis prisikels, savo mirtimi atpirkęs žmoniją ir išgriovęs šėtono valdžią.
2Lk 4,16: Kiekvienas 30 metų sukakęs vyriškis turėjo teisę sinagogoje skaityti ir aiškinti Šventąjį Raštą.
3Lk 4,17-4,20: Atvyniojęs ir užvėręs arba suvyniojęs, nes tai buvo ritinys.
4Lk 4,26-4,27: Plg. 1 Kar 17,9; 2 Kar 5,1-14.
5Lk 4,28-4,29: Nazareto gyventojai Jėzaus žodžius palaiko piktžodžiavimu, už kurį minios teismas bausdavo mirtimi.
6Lk 4,30: Jėzus perėjo pro įpykusius kaimynus, ir niekas neišdrįso jo sulaikyti. Tai rodo jo dvasios galią.
7Lk 4,31: Nusileido, nes Nazaretas kalnuose, o Kafarnaumas žemumoje.
  
Paralelinės vietos:
Lk 4,1-13: Mt 4,1-11;Mk 1,12-13;
Lk 4,14-30: Mt 4,12-17.23; 13,53-58;Mk 1,14-15.39; 6,1-56;
Lk 4,31-41: Mk 1,21-34;Mt 8,14-17;
Lk 4,42-44: Mk 1,35-39;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal LukąSkyrius: 4