|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Luką | Skyrius: |  | 22 |  |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | | JĖZAUS KANČIA IR MIRTIS | | | | | Lk 22 | Alyvų kalne 39 Išėjęs iš ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną. Įkandin nuėjo ir mokiniai. 40 Atėjus į vietą, jis įspėjo: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“ 41 Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis: 42 „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ 43 [i10]Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino. 44 Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn. 45 Atsikėlęs po maldos, jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš liūdesio užmigusius. 46 Jis tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“ Jėzaus suėmimas 47 Jam bekalbant, pasirodė būrys, o priekyje ėjo vienas iš Dvylikos – Judas. Jis prisiartino prie Jėzaus jo pabučiuoti. 48 Jėzus jam tarė; „Judai, pabučiavimu tu išduodi Žmogaus Sūnų?“ 49 Jėzaus bičiuliai, matydami, kas bus, paklausė: „Viešpatie, gal kirsti kalaviju?“ 50 Vienas iš jų puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. 51 Bet Jėzus sudraudė: „Liaukitės! Gana!“ Ir, palietęs tarno ausį, išgydė jį. 52 Atėjusiems jo suimti aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir seniūnams jis pasakė: „Ar aš koks plėšikas, kad išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais?! 53 Kai būdavau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Taip! Dabar atėjo jūsų valanda, tamsybių siautėjimas“. Petras išsigina 54 Suėmę Jėzų, jie nusivedė jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo rūmus. Petras sekė iš tolo. 55 Kiemo viduryje žmonės susikūrė ugnį ir susėdo ratu. Petras atsisėdo kartu. 56 Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir pasakė: „Ir šitas buvo kartu su juo“. 57 [i11]Bet jis išsigynė: „Moterie, nepažįstu jo!“ 58 Netrukus kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: „Ir tu esi iš jų“. Petras atkirto: „Ką tu, žmogau! Tik jau ne aš!“ 59 Maždaug po valandos dar kažin kas ėmė atkakliai tvirtinti: „Tikrai šitas buvo su juo! Juk jis galilėjietis!“ 60 Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. 61 Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: „Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi“. 62 Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko. Jėzų išjuokia 63 Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš jo ir mušė. 64 Uždengę jam akis, jie klausinėjo: „Pranašauk, kas tave užgavo!“[i12] 65 Ir visaip kitaip įžeidinėjo jį. | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 22,1: Pagal Jn 18,28 ir 19,42 išeina, kad Jėzus su savo mokiniais, kaip galilėjiečiai, tais metais šventė Velykas viena diena anksčiau už jeruzaliečius. Jėzus valgo Velykų vakarienę ketvirtadienį ir miršta penktadienį, kuris galilėjiečiams – pati Velykų šventė, o jeruzaliečiams – dar tik šventės išvakarės. | | 2 | Lk 22,4: Sargybos viršininkai – tai žydų policijos karininkai, daugiausia iš levitų. | | 3 | Lk 22,7: Per Velykas buvo minimas izraelitų išėjimas iš Egipto nelaisvės. Kadangi, skubiai iškeliaudami, jie nespėjo išsirauginti duonos ir kepė neraugintą, tai ir po Velykų per 7 dienas buvo valgoma tik nerauginta duona (macai). | | 4 | Lk 22,15-22,18: ir 19-20 Lukas aiškiai skiria tradicinę Senosios Sandoros vakarienę, kur valgomas Velykų avinėlis ir su maldomis geriamas vynas iš vienos taurės, ir Eucharistijos – Naujosios Sandoros įsteigimą, kur Jėzus, naujasis Dievo Avinėlis, maitina savo mokinius savuoju kūnu ir krauju. | | 5 | Lk 22,16-22,18: Jėzus sako nevalgysiąs, nebegersiąs, kol ateis Dievo karalystė, kur bus naujas valgis ir naujas gėrimas. Tai įvyks netrukus. Po vakarienės jis įsteigs Eucharistiją, kuri yra tasai naujas valgis ir gėrimas, skirtas Dievo karalystės vaikams. Dievo karalystės pradmenys jau yra: mokslas paskelbtas, Sandora sudaryta ir krauju patvirtinta; rytoj ji bus mirtimi užantspauduota. | | 6 | Lk 22,16: Eucharistinis pokylis yra ir pirmavaizdis amžinojo pokylio laikų pabaigoje. Taigi šios vakarienės simbolika išsipildys amžinybėje. | | 7 | Lk 22,19-22,20: Originale yra esamojo laiko neveikiamieji dalyviai atiduodamas, išliejamas, kurie kartu turi būsimojo laiko reikšmę. Kūno atidavimas, kraujo išliejimas – tai specifiniai terminai, reiškiantys ritualinę auką. Taigi šis tekstas kalba apie Jėzaus gyvybės kruvinąją auką ant kryžiaus ir jo nekruvinąją šv. Mišių auką. | | 8 | Lk 22,21: Pagal Mt 26,21, Mk 14,18 ir Jn 13,27 atrodo, kad Jėzus išsiuntė Judą į miestą baigiantis vakarienei, prieš įsteigdamas Eucharistiją. Didžiosios meilės pokylis turėjo būti be išdaviko. Lukas įspėjimą išdavikui nukelia po Eucharistijos įsteigimo aprašymo todėl, kad, kaip minėjome, norėjo išryškinti paralelę tarp Senosios ir Naujosios Sandoros vakarienių. Yra egzegetų, kurie mano, jog Judas dalyvavo Eucharistijos įsteigime ir šventvagiškai priėmė Komuniją. | | 9 | Lk 22,24-22,27: Galima manyti, kad šis ginčas yra buvęs ne per Paskutinę vakarienę, o anksčiau, po Zebediejaus sūnų prašymo (žr. Mt ir Mk). Lukas jį atpasakoja čia, jungdamas su įspėjimais Petrui. | | 10 | Lk 22,43-22,44: Kai kuriuose rankraščiuose šių dviejų eilučių nėra. | | 11 | Lk 22,57-22,60: Petro baimę prisiminę, geriau suprasime, kad jis vos prieš valandą buvo sužeidęs vieną iš vyriausiojo kunigo tarnų. | | 12 | Lk 22,64: Kai kuriuose rankraščiuose: Uždengę jam akis, daužė jį per veidą ir klausinėjo ... | | 13 | Lk 22,68: Kai kuriuose rankraščiuose: man neatsakysite ir manęs nepaleisite. | | 14 | Lk 22,71: Girdėjome, t. y. piktžodžiavimą. | | | | | Paralelinės vietos: | | Lk 22,1-6: Mt 26,1-5.14-16;Mk 13,1-2.10-11;Jn 11,47-53; | | Lk 22,7-13: Mt 26,17-19;Mk 14,12-16; | | Lk 22,14-18: Mt 26,9;Mk 14,25; | | Lk 22,19-20: Mt 26,26-28;Mk 14,22-24;1 Kor 11,23-25; | | Lk 22,21-23: Mt 26,20-25;Mk 14,17-21;Jn 13,21-30; | | Lk 22,24-30: Mt 20,25-27;Mk 10,43-44; | | Lk 22,31-34: Mt 26,31-35;Mk 14,27-31;Jn 13,36-38; | | Lk 22,39-46: Mt 26,30.36-46;Mk 14,26.32-42;Jn 18,1-2; | | Lk 22,47-53: Mt 26,47-56;Mk 14,43-50;Jn 18,3-11; | | Lk 22,54-62: Mt 26,69-75;Mk 14,66-72;Jn 18,15-18.25-27; | | Lk 22,63-65: Mt 26,67-68;Mk 14,65; | | Lk 22,66-71: Mt 26,57-66;Mk 14,53-64; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 22 | |
|
|
|
|
