|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Luką | Skyrius: |  | 22 |  |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | | JĖZAUS KANČIA IR MIRTIS | | | | | Lk 22 | Prieš aukščiausiąjį teismą 66 Rytui išaušus, susirinko tautos seniūnai, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie atsivesdino Jėzų į savo tribunolą 67 ir reikalavo: „Jei tu Mesijas, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek manim netikėsite, 68 o jei paklausiu, man neatsakysite.[i13] 69 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“. 70 Tada jie visi sujudo klausti: „Tai tu esi Dievo Sūnus?“ O jis atsakė: „Taip yra, kaip sakote: Aš Esu!“ 71 Tuomet jie tarė: „Kam dar mums liudytojai?! Mes girdėjome[i14] iš jo paties lūpų!“ | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 22,1: Pagal Jn 18,28 ir 19,42 išeina, kad Jėzus su savo mokiniais, kaip galilėjiečiai, tais metais šventė Velykas viena diena anksčiau už jeruzaliečius. Jėzus valgo Velykų vakarienę ketvirtadienį ir miršta penktadienį, kuris galilėjiečiams – pati Velykų šventė, o jeruzaliečiams – dar tik šventės išvakarės. | | 2 | Lk 22,4: Sargybos viršininkai – tai žydų policijos karininkai, daugiausia iš levitų. | | 3 | Lk 22,7: Per Velykas buvo minimas izraelitų išėjimas iš Egipto nelaisvės. Kadangi, skubiai iškeliaudami, jie nespėjo išsirauginti duonos ir kepė neraugintą, tai ir po Velykų per 7 dienas buvo valgoma tik nerauginta duona (macai). | | 4 | Lk 22,15-22,18: ir 19-20 Lukas aiškiai skiria tradicinę Senosios Sandoros vakarienę, kur valgomas Velykų avinėlis ir su maldomis geriamas vynas iš vienos taurės, ir Eucharistijos – Naujosios Sandoros įsteigimą, kur Jėzus, naujasis Dievo Avinėlis, maitina savo mokinius savuoju kūnu ir krauju. | | 5 | Lk 22,16-22,18: Jėzus sako nevalgysiąs, nebegersiąs, kol ateis Dievo karalystė, kur bus naujas valgis ir naujas gėrimas. Tai įvyks netrukus. Po vakarienės jis įsteigs Eucharistiją, kuri yra tasai naujas valgis ir gėrimas, skirtas Dievo karalystės vaikams. Dievo karalystės pradmenys jau yra: mokslas paskelbtas, Sandora sudaryta ir krauju patvirtinta; rytoj ji bus mirtimi užantspauduota. | | 6 | Lk 22,16: Eucharistinis pokylis yra ir pirmavaizdis amžinojo pokylio laikų pabaigoje. Taigi šios vakarienės simbolika išsipildys amžinybėje. | | 7 | Lk 22,19-22,20: Originale yra esamojo laiko neveikiamieji dalyviai atiduodamas, išliejamas, kurie kartu turi būsimojo laiko reikšmę. Kūno atidavimas, kraujo išliejimas – tai specifiniai terminai, reiškiantys ritualinę auką. Taigi šis tekstas kalba apie Jėzaus gyvybės kruvinąją auką ant kryžiaus ir jo nekruvinąją šv. Mišių auką. | | 8 | Lk 22,21: Pagal Mt 26,21, Mk 14,18 ir Jn 13,27 atrodo, kad Jėzus išsiuntė Judą į miestą baigiantis vakarienei, prieš įsteigdamas Eucharistiją. Didžiosios meilės pokylis turėjo būti be išdaviko. Lukas įspėjimą išdavikui nukelia po Eucharistijos įsteigimo aprašymo todėl, kad, kaip minėjome, norėjo išryškinti paralelę tarp Senosios ir Naujosios Sandoros vakarienių. Yra egzegetų, kurie mano, jog Judas dalyvavo Eucharistijos įsteigime ir šventvagiškai priėmė Komuniją. | | 9 | Lk 22,24-22,27: Galima manyti, kad šis ginčas yra buvęs ne per Paskutinę vakarienę, o anksčiau, po Zebediejaus sūnų prašymo (žr. Mt ir Mk). Lukas jį atpasakoja čia, jungdamas su įspėjimais Petrui. | | 10 | Lk 22,43-22,44: Kai kuriuose rankraščiuose šių dviejų eilučių nėra. | | 11 | Lk 22,57-22,60: Petro baimę prisiminę, geriau suprasime, kad jis vos prieš valandą buvo sužeidęs vieną iš vyriausiojo kunigo tarnų. | | 12 | Lk 22,64: Kai kuriuose rankraščiuose: Uždengę jam akis, daužė jį per veidą ir klausinėjo ... | | 13 | Lk 22,68: Kai kuriuose rankraščiuose: man neatsakysite ir manęs nepaleisite. | | 14 | Lk 22,71: Girdėjome, t. y. piktžodžiavimą. | | | | | Paralelinės vietos: | | Lk 22,1-6: Mt 26,1-5.14-16;Mk 13,1-2.10-11;Jn 11,47-53; | | Lk 22,7-13: Mt 26,17-19;Mk 14,12-16; | | Lk 22,14-18: Mt 26,9;Mk 14,25; | | Lk 22,19-20: Mt 26,26-28;Mk 14,22-24;1 Kor 11,23-25; | | Lk 22,21-23: Mt 26,20-25;Mk 14,17-21;Jn 13,21-30; | | Lk 22,24-30: Mt 20,25-27;Mk 10,43-44; | | Lk 22,31-34: Mt 26,31-35;Mk 14,27-31;Jn 13,36-38; | | Lk 22,39-46: Mt 26,30.36-46;Mk 14,26.32-42;Jn 18,1-2; | | Lk 22,47-53: Mt 26,47-56;Mk 14,43-50;Jn 18,3-11; | | Lk 22,54-62: Mt 26,69-75;Mk 14,66-72;Jn 18,15-18.25-27; | | Lk 22,63-65: Mt 26,67-68;Mk 14,65; | | Lk 22,66-71: Mt 26,57-66;Mk 14,53-64; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 22 | |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 23 | |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | Lk 23 | Jėzus pas Pilotą 1 Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. 2 Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami: „Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius“. 3 Tada Pilotas paklausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus jam atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.[i1] 4 Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. 5 Bet jie vis atkakliau tvirtino: „Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia“. 6 Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. 7 [i2]Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje. Pas Erodą 8 Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. 9 Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. 10 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. 11 Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui.[i3] 12 Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi. Vėl pas Pilotą 13 Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir paprastus žmones, 14 pareiškė: „Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį žmonių kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės; 15 taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. 16 Aš tad jį nuplakdinsiu ir paleisiu“. 18 (17)[i4] Tuomet jie visi ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“ 19 O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. 20 Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, 21 bet jie nesiliovė šaukę: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!“ 22 Tada jis trečią kartą klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu“. 23 Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn. 24 Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. 25 Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai. | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 23,3: Pažodžiui: Tu sakai. | | 2 | Lk 23,7-23,9: Erodas nebuvo pagonis, bet žydų karaliaus Erodo Didžiojo sūnus ir žydų religijos išpažinėjas, tad buvo atvykęs į Jeruzalę Velykų šventėms. Jėzus nekalba su Krikštytojo žudiku. | | 3 | Lk 23,11: Apvilkdamas blizgančiu baltu drabužiu, kokius dėvėdavo karaliai, Erodas pasityčiojo iš Jėzaus karališkojo titulo, kurį tauta jam teikė. (Nusikaltėlius paprastai aprengdavo tamsiais drabužiais.) | | 4 | Lk 23,18: Kai kurie rankraščiai įterpia pagal Mt 27,15: Mat per šventes jis buvo pratęs paleisti vieną kalinį. | | 5 | Lk 23,31: Jei kankinamas Nekaltasis, tai kas bus su kaltaisiais?! | | 6 | Lk 23,34: Sakoma mesdami burtą, nes paprastai būdavo lošiama kauleliais. | | 7 | Lk 23,36: Acto, arba perrūgusio vyno, kuriuo kareiviai ir varguomenė gesindavo troškulį. | | 8 | Lk 23,38: Kai kuriuose rankraščiuose: užrašas graikų, lotynų ir hebrajų raidėmis (plg. Jn 19,20). | | 9 | Lk 23,46: Plg. Ps 30 (31),6. | | 10 | Lk 23,48: Luko evangelijoje Kristaus kančios aprašymas švelnesnis negu Mt ir Mk. Minia Jėzui nepriešiška, tik pasižiūrėti suėjusi; vienas iš piktadarių atsiverčia, ir Jėzus jam atleidžia, o pats miršta, atiduodamas dvasią Tėvui. Spėjama, kad kūdikystės ir kančios scenas Lukas yra aprašęs iš Švč. Marijos pasakojimų. | | 11 | Lk 23,53: Palestinoje dažniausiai būdavo laidojama olose – rūsiuose, kuriuos iškaldavo ar išrausdavo kokio nors kalno šlaite, tartum kambarėlį. Lavonas būdavo suvyniojamas į drobules su tepalais ir stipriai kvepiančiomis žolėmis (mira, alaviju). Anga užritama akmens plokšte. Turtingi žmonės įsirengdavo erdvų rūsį, kartais dar su priesieniu. Tokiame erdviame Juozapo Arimatiečio kape ir buvo palaidotas Jėzus. | | 12 | Lk 23,54: Šabas prasidėdavo nuo penktadienio saulėlydžio ir baigdavosi šeštadienio saulėlydžiu. Buvo paprotys šabo pradžiai uždegti žiburius, žvakes. Ir šiame tekste beprasidedant išreikštas žodžiu, tolygiu besušvintant. | | 13 | Lk 23,56: Kristaus mirties metais žydų Velykos, Nisano mėnesio 15 d., sutapo su šabu, todėl buvo dviguba šventė. Šiuos Evangelijos duomenis geriausiai atitinka 30-ieji krikšč. eros metai. Taigi dauguma tyrinėtojų tvirtina, kad Jėzus gimęs į pabaigą 7-ųjų metų prieš krikšč. erą, o miręs 30 krikšč. eros m. balandžio 7 d., turėdamas maždaug trisdešimt šešerius metus su puse. (Žr. NT chronologiją ir Lk 2,1-2 bei 3,1-2 paaiškinimus.) | | | | | Paralelinės vietos: | | Lk 23,1-7: Mt 27,1-2.11-14; | | Lk 23,13-25: Mt 27,15-26;Mk 15,6-15;Jn 18,38-19,16; | | Lk 23,26-32: Mt 27,31-34;Mk 15,20-23;Jn 19,17; | | Lk 23,33-39: Mt 27,35-43;Mk 15,24-32;Jn 19,17-24; | | Lk 23,39-43: Mt 27,44;Mk 15,32; | | Lk 23,44-49: Mt 27,45-56;Mk 15,33-41;Jn 19,25-37; | | Lk 23,50-56: Mt 27,57-61;Mk 15,42-47;Jn 19,38-42; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 23 | |
|
|
|
|
