|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 22 | |
| Evangelija pagal Luką | | | | JĖZAUS KANČIA IR MIRTIS | | | Lk 22 | Įspėjimas išdavikui 21 „Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.[i8] 22 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris jį išduoda!“ 23 Tuomet apaštalai pradėjo teirautis vienas kito, kas gi iš jų galėtų šitai padaryti. Apaštalų tarnyba ir išaukštinimas 24 [i9]Tarp jų kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu. 25 Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais. 26 Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas. 27 Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja. 28 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, 29 todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. 30 Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“. Įspėjimas Petrui 31 „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. 32 Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!“ 33 Petras atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“ 34 Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar gaidžiui šiąnakt nepragydus, tu tris kartus išsiginsi mane pažįstąs“. Lemiamos valandos 35 Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai aš jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be kurpių?“ Jie atsakė „Nieko netrūko“. 36 Tada jis tęsė: „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka. 37 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: Jis bus priskaitytas prie piktadarių; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą“. 38 Apaštalai tarė: „Viešpatie, štai čia pora kalavijų“. Jis atsakė: „Gana!“ | | | Išnašos: | 1 | Lk 22,1: Pagal Jn 18,28 ir 19,42 išeina, kad Jėzus su savo mokiniais, kaip galilėjiečiai, tais metais šventė Velykas viena diena anksčiau už jeruzaliečius. Jėzus valgo Velykų vakarienę ketvirtadienį ir miršta penktadienį, kuris galilėjiečiams – pati Velykų šventė, o jeruzaliečiams – dar tik šventės išvakarės. | 2 | Lk 22,4: Sargybos viršininkai – tai žydų policijos karininkai, daugiausia iš levitų. | 3 | Lk 22,7: Per Velykas buvo minimas izraelitų išėjimas iš Egipto nelaisvės. Kadangi, skubiai iškeliaudami, jie nespėjo išsirauginti duonos ir kepė neraugintą, tai ir po Velykų per 7 dienas buvo valgoma tik nerauginta duona (macai). | 4 | Lk 22,15-22,18: ir 19-20 Lukas aiškiai skiria tradicinę Senosios Sandoros vakarienę, kur valgomas Velykų avinėlis ir su maldomis geriamas vynas iš vienos taurės, ir Eucharistijos – Naujosios Sandoros įsteigimą, kur Jėzus, naujasis Dievo Avinėlis, maitina savo mokinius savuoju kūnu ir krauju. | 5 | Lk 22,16-22,18: Jėzus sako nevalgysiąs, nebegersiąs, kol ateis Dievo karalystė, kur bus naujas valgis ir naujas gėrimas. Tai įvyks netrukus. Po vakarienės jis įsteigs Eucharistiją, kuri yra tasai naujas valgis ir gėrimas, skirtas Dievo karalystės vaikams. Dievo karalystės pradmenys jau yra: mokslas paskelbtas, Sandora sudaryta ir krauju patvirtinta; rytoj ji bus mirtimi užantspauduota. | 6 | Lk 22,16: Eucharistinis pokylis yra ir pirmavaizdis amžinojo pokylio laikų pabaigoje. Taigi šios vakarienės simbolika išsipildys amžinybėje. | 7 | Lk 22,19-22,20: Originale yra esamojo laiko neveikiamieji dalyviai atiduodamas, išliejamas, kurie kartu turi būsimojo laiko reikšmę. Kūno atidavimas, kraujo išliejimas – tai specifiniai terminai, reiškiantys ritualinę auką. Taigi šis tekstas kalba apie Jėzaus gyvybės kruvinąją auką ant kryžiaus ir jo nekruvinąją šv. Mišių auką. | 8 | Lk 22,21: Pagal Mt 26,21, Mk 14,18 ir Jn 13,27 atrodo, kad Jėzus išsiuntė Judą į miestą baigiantis vakarienei, prieš įsteigdamas Eucharistiją. Didžiosios meilės pokylis turėjo būti be išdaviko. Lukas įspėjimą išdavikui nukelia po Eucharistijos įsteigimo aprašymo todėl, kad, kaip minėjome, norėjo išryškinti paralelę tarp Senosios ir Naujosios Sandoros vakarienių. Yra egzegetų, kurie mano, jog Judas dalyvavo Eucharistijos įsteigime ir šventvagiškai priėmė Komuniją. | 9 | Lk 22,24-22,27: Galima manyti, kad šis ginčas yra buvęs ne per Paskutinę vakarienę, o anksčiau, po Zebediejaus sūnų prašymo (žr. Mt ir Mk). Lukas jį atpasakoja čia, jungdamas su įspėjimais Petrui. | 10 | Lk 22,43-22,44: Kai kuriuose rankraščiuose šių dviejų eilučių nėra. | 11 | Lk 22,57-22,60: Petro baimę prisiminę, geriau suprasime, kad jis vos prieš valandą buvo sužeidęs vieną iš vyriausiojo kunigo tarnų. | 12 | Lk 22,64: Kai kuriuose rankraščiuose: Uždengę jam akis, daužė jį per veidą ir klausinėjo ... | 13 | Lk 22,68: Kai kuriuose rankraščiuose: man neatsakysite ir manęs nepaleisite. | 14 | Lk 22,71: Girdėjome, t. y. piktžodžiavimą. | | | Paralelinės vietos: | | Lk 22,1-6: Mt 26,1-5.14-16;Mk 13,1-2.10-11;Jn 11,47-53; | | Lk 22,7-13: Mt 26,17-19;Mk 14,12-16; | | Lk 22,14-18: Mt 26,9;Mk 14,25; | | Lk 22,19-20: Mt 26,26-28;Mk 14,22-24;1 Kor 11,23-25; | | Lk 22,21-23: Mt 26,20-25;Mk 14,17-21;Jn 13,21-30; | | Lk 22,24-30: Mt 20,25-27;Mk 10,43-44; | | Lk 22,31-34: Mt 26,31-35;Mk 14,27-31;Jn 13,36-38; | | Lk 22,39-46: Mt 26,30.36-46;Mk 14,26.32-42;Jn 18,1-2; | | Lk 22,47-53: Mt 26,47-56;Mk 14,43-50;Jn 18,3-11; | | Lk 22,54-62: Mt 26,69-75;Mk 14,66-72;Jn 18,15-18.25-27; | | Lk 22,63-65: Mt 26,67-68;Mk 14,65; | | Lk 22,66-71: Mt 26,57-66;Mk 14,53-64; | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 22 | |
|
|
|
|