Apie Jeruzalės sunaikinimą

⁵ Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: ⁶ „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“. ⁷ Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“

Artėjančios nelaimės ženklai

⁸ Jis pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: 'Tai aš!' ir: 'Atėjo metas!' Jūs neikite paskui juos! ⁹ O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.

¹⁰ Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. ¹¹ Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus.

¹² Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. ¹³ Tada jums bus proga liudyti.^{[i1] 14} Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; ¹⁵ aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas.

¹⁶ Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. ¹⁷ Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. ¹⁸ Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. ¹⁹ Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>