|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Luką | Skyrius: |  | 16 |  |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | Lk 16 | Turtuolio ir Lozoriaus palyginimas 19 „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. 20 O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. 21 Jis troško numarinti alkį bent trupiniais[i8] nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. 22 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. 23 Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. 24 Jis sušuko: 'Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje'. 25 Abraomas atsakė: 'Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. 26 Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus'. 27 Tas vėl tarė: 'Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: 28 aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą'. 29 Abraomas atsiliepė: 'Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!' 30 O anas atsakė: 'Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų'. 31 Tačiau Abraomas tarė: 'Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų'“.[i9] | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 16,3: Kasti – žemę, dirbti parsisamdžius. | | 2 | Lk 16,6: Statinė – 36 litrai. | | 3 | Lk 16,7: Saikas – 525 litrai. | | 4 | Lk 16,8: Pagyrė – pripažino gudrumą, bet negyrė paties suktumo. Tai aiškiai matyti iš neigiamo Kristaus atsiliepimo apie šio pasaulio vaikus. | | 5 | Lk 16,9: Pinigas (Mamona) vadinamas nešvariu, nes dėl jo vyksta daug piktadarybių. Pinigai – galvažudžiai, sako patarlė. Kristus moko juos sunaudoti geriems darbams, už kuriuos gausime vietą amžinosios laimės buveinėje. | | 6 | Lk 16,11: Jei, tvarkydamas menkavertį šios žemės turtą – svetimą dalyką, – nepasirodei ištikimas Dievui, argi sulauksi iš jo didžiųjų, dvasinių vertybių, kurios tikrai tinka žmogui?! | | 7 | Lk 16,16: ir 17,1-10 – labai charakteringi Jėzaus posakiai (logijos – žr. Įvadą į Naująjį Testamentą). | | 8 | Lk 16,21: Kai kuriuose rankraščiuose: ... trupiniais nuo turtuolio stalo, bet jam niekas jų nedavė, ir tik šunes atbėgę ... | | 9 | Lk 16,31: Fariziejai neatsivertė pamatę Jėzaus prikeltą Lozorių, Marijos ir Mortos brolį (Jn 12,10); aukštieji kunigai papirko sargybinius, kad meluotų apie Jėzaus prisikėlimą (Mt 28,11-15). Tai vis pavyzdžiai atkaklaus priešinimosi tiesai – vienos iš nuodėmių Šventajai Dvasiai, apie kurias Jėzus sakė, kad jos neatleidžiamos (Mk 3,29). | | | | | Paralelinės vietos: | | Lk 16,13-15: Mt 6,24; | | Lk 16,16-18: Mt 11,12-13; 5,18.32; 19,9; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 16 | |
|
|
|
|
