| Kun 17 | 1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Kalbėk Aaronui, jo sūnums ir visai Izraelio tautai ir sakyk jiems: VIEŠPATS davė tokį įsakymą: 3 [i1]'Jei kas nors iš Izraelio namų pjautų jautį ar avį, ar ožką stovykloje ar už stovyklos, 4 neatvesdamas jų prie Susitikimo palapinės angos atnašauti kaip dovaną VIEŠPAČIUI priešais VIEŠPATIES Padangtę, tas žmogus bus kaltas kraujo kalte. Žmogus išliejo kraują, užtat jis bus pašalintas iš savo tautos. 5 Tai dėl to, kad izraeliečiai, užuot atnašavę savo aukas laukuose, kaip jie kad aukoja, atvestų aukas VIEŠPAČIUI pas kunigą prie Susitikimo palapinės angos ir paaukotų kaip bendravimo aukas VIEŠPAČIUI. 6 Kunigas išpils kraują ant VIEŠPATIES aukuro prie Susitikimo palapinės angos ir pavers taukus dūmais kaip malonų kvapą VIEŠPAČIUI, 7 kad izraeliečiai nebeatnašautų savo aukų satyrams,[i2] kuriuos garbindami jie kekšauja. Šis bus jiems ir jų palikuonims amžinas įstatymas. 8 Be to, pasakyk jiems: jei kas nors iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, atnašautų deginamąją atnašą ar kruviną auką, 9 neatvedęs gyvulio prie Susitikimo palapinės angos paaukoti VIEŠPAČIUI, tas žmogus bus pašalintas iš savo tautos. 10 Jei kas nors iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, valgytų bet kokį kraują, aš atgręšiu savo veidą į kraują valgantį žmogų ir pašalinsiu tą žmogų iš jo tautos, 11 [i3]nes gyvūno gyvybė yra kraujyje. Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę, – kraujas atlieka permaldavimą, nes jis yra gyvybė. 12 Todėl aš sakiau izraeliečiams: nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo, net nė vienas iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgys kraujo. 13 Jei kas iš izraeliečių ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. 14 Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraeliečiams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes gyvybė kiekvieno gyvūno yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas {iš tautos}. 15 Kiekvienas žmogus, izraelietis ar ateivis, kuris valgytų, kas nugaišo ar buvo žvėries sudraskyta, turės išsiskalbti drabužius, apsiplauti vandeniu ir būti nešvarus lig vakaro. Tada jis taps švarus. 16 Bet jeigu jis neišsiplauna {drabužių} ir neapsiplauna vandeniu, jis turės pakelti savo kaltės padarinius'“. |
| 1 | Kun 17,3-17,10: Kraujas, anot izraeliečių mąstysenos, buvo gyvybės šerdis ir ženklas, todėl net gyvulių ir paukščių kraujas buvo laikomas šventu. Žr. Pr 9,4-5. Užtat ir gyvulio skerdimas mėsai turėjo tokį aukos pobūdi, kad buvo reikalaujama gyvulį skersti tik prie šventovės. Negalint šio įstatymo įvykdyti be didelių sunkumų, izraeliečiams išsiblaškius po visą Palestiną, jis buvo sušvelnintas. Žr. Įst 12,20-25. |
