| Kol 2 | Apaštalo rūpinimasis kolosiečių tikėjimu 1 Tad noriu, kad jūs žinotumėte, kaip man tenka kovoti už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano kūno veido, 2 kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo paslaptį – Kristų, 3 kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai. 4 Sakau jums tai, kad niekas jūsų nesuvedžiotų suktais įrodinėjimais. 5 Nors kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarkingumą ir kaip tvirtai jūs tikite Kristų. SAUGOTIS KLAIDINGŲ MOKSLŲ Gyventi tikėjimu 6 Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame; 7 būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo. 8 Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.[i1] Kristus – žmonių ir angelų galva 9 Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė, 10 ir jūs esate pripildyti jame. Jis yra visokių kunigaikštysčių ir valdžių galva. 11 Jame jūs taip pat esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu, bet savo kūniškumo atsižadėjimu[i2] – Kristaus apipjaustymu. 12 Su juo palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių. 13 Taip pat ir jus, mirusius nuodėmėmis ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. 14 Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį prismeigdamas prie kryžiaus. 15 Jis nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias, viešai jas pažemindamas ir jame švęsdamas pergalę prieš jas. Nevergauti pasaulio pradmenims 16 Niekas tenesmerkia jūsų dėl[i3] valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jaunačių ar šabų. 17 Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o tikrenybė yra Kristus. 18 Tegul niekas neneigia jums vainiko, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, įsigilinęs į regėjimus ir be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais, 19 nesilaikydamas vienybės su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir gyslomis aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu. 20 Jei su Kristumi esate mirę pasaulio pradmenims, tai kam gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, leidžiatės apkraunami nuostatais: 21 „Neliesk! Neragauk! Neimk!“? 22 Visa tai vartojama dingsta, ir tai tėra žmonių priesakai bei pamokymai. 23 Tie nuostatai, beje, atrodo išmintingi dėl prasimanyto pamaldumo, nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau yra beverčiai ir tarnauja kūnui patenkinti.[i4] |
