| Koh 5 | 1 Nebūk niekad skubus lūpomis, neleisk nei savo širdžiai imtis žodžio Dievo akivaizdoje, nes Dievas yra danguje, o tu esi žemėje. Būk tad taupus savo žodžiais. 2 Kaip slogučiai[i1] ateina po didelių rūpesčių, taip kvailą šneką lydi žodžių srautas. 3 Kai padarai įžadą Dievui, nedelsk jo vykdyti, nes kvailas neteikia jam malonumo. Įvykdyk, ką pažadi. 4 Geriau įžado visiškai nedaryti, negu daryti įžadą ir jo nevykdyti. 5 Neleisk savo lūpoms tavęs į kaltę vesti ir nesakyk Dievo atstovo akivaizdoje: „Tai buvo klaida!“ Kam gi Dievas turėtų pykti ant tavęs už tuos žodžius ir sunaikinti tavo rankų darbus? 6 Su sapnų gausa ateina ir tuščias rūkas bei žodžių srautas. Užtat turėk pagarbios Dievo baimės! Priespauda 7 Kai kurioje nors valdoje matai vargšų priespaudą, teisių ir teisumo pažeidimą, nenustebk dėl to. Juk kiekvieną pareigūną prižiūri aukštesnis pareigūnas, o virš jų yra dar aukštesni. 8 [i2]Visa apsvarsčius – nauda kraštui, kad yra dirbamos žemės karalius. Pinigai 9 Kas mėgsta pinigus, niekad nepasisotina pinigais, nei kas mėgsta turtus, – pelnu. Tai irgi rūkas! 10 Kur daugėja gėrybių, ten daugėja ir jas valgančiųjų. O kur pelnas savininkui, nebent savo akis juo paganyti? 11 Darbininko miegas yra saldus, ar jis mažai, ar daug valgė, bet turtuolio perteklius jam miegoti neleidžia. 12 Skaudus blogis, kurį mačiau po saule, buvo šis: turtai, sukrauti savininko, mokančio didelę kainą. 13 Verslas nenusisekė, ir tie turtai prarasti. Gimė jam sūnus, ir jis nebeturi nieko jam palikti. 14 Kaip nuogas jis buvo atėjęs iš motinos įsčių, taip turi ir iškeliauti. Iš savo triūso vaisių jis negali nieko pasiimti neštis. 15 Iš tikrųjų tai yra skaudus blogis! Kaip atėjo, taip jis ir iškeliaus. Kokia tad nauda triūsti vėjams? 16 Be to, per visas savo gyvenimo dienas jis valgo tamsoje, su dideliu apmaudu, širdgėla ir pykčiu. 17 Štai ką suvokiau iš tikrųjų esant gera: žmogus turėtų valgyti, gerti ir mėgautis visais savo triūso vaisiais po saule per tas suskaičiuotas gyvenimo dienas, kurias Dievas jam yra davęs. Juk tokia yra jo dalia! 18 Be to, kada tik Dievas suteikia žmogui turtų ar nuosavybės, jis leidžia jam ir mėgautis jais, sutikti su savo dalia ir džiaugtis savo triūso vaisiais. Tai yra Dievo dovana! 19 Toks žmogus vargu niūriai žvelgs į savo gyvenimo dienas, nes Dievas leidžia jam užsiimti savo širdies džiaugsmu. |
