Žmogaus laikai ir Dievo amžinybė

¹ Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.

^2 [i1]Laikas gimti ir laikas mirti;

laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.

³ Laikas žudyti ir laikas gydyti;

laikas griauti ir laikas statyti.

⁴ Laikas verkti ir laikas juoktis;

laikas gedėti ir laikas šokti.

⁵ Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti;

laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.

⁶ Laikas ieškoti ir laikas pamesti;

laikas turėti ir laikas išmesti.

⁷ Laikas perplėšti ir laikas susiūti;

laikas tylėti ir laikas kalbėti.

⁸ Laikas mylėti ir laikas nekęsti;

laikas karui ir laikas taikai.

⁹ Kokia tad nauda dirbančiajam iš jo triūso? ¹⁰ Stebėjau užsiėmimus, kuriuos Dievas žmonėms lėmė. ¹¹ Viskas, ką jis daro, yra tinkama savo laikui. Be to, jis taip įdiegė amžinybę į jų širdį,^[i2] kad žmogus negali perprasti nei pradžios, nei galo to, ką Dievas daro.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>