BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 22 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jozuės knygaSkyrius: 6

 Jozuės knyga
  
Joz 6

1 Jericho vartai buvo uždaryti ir saugomi nuo izraeliečių. Niekas negalėjo išeiti ar įeiti. 2 VIEŠPATS Jozuei tarė: „Štai atiduosiu į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir užgrūdintus vyrus. 3 Težygiuoja aplink miestą visi jūsų kariškiai, apeidami aplinkui miestą vieną kartą. Taip darykite per šešias dienas. 4 Septyni kunigai, eidami pirma Skrynios, teneša septynis avino rago trimitus. O septintą dieną, kunigams pučiant ragus, apeisite aplink miestą septynis kartus. 5 Nuaidėjus ilgam rago garsui, – kai tik išgirsite tą rago balsą, – visi žmonės suriks galingu šauksmu. Tada miesto sienų mūrai staiga sugrius, žmonės veršis pirmyn, kiekvienas iš savo vietos“.

6 Nuno sūnus Jozuė pasišaukė kunigus ir jiems paliepė: „Imkite Sandoros Skrynią! Septyni kunigai, eidami pirma VIEŠPATIES Skrynios, teneša septynis avino rago trimitus“. 7 O žmonėms jis tarė: „Pajudėkite! Žygiuokite aplink miestą! Priekinė sauga težygiuoja pirma VIEŠPATIES Skrynios!“

8 Jozuei pabaigus duoti žmonėms nurodymus, septyni kunigai, septynis avino rago trimitus nešdamiesi, pasijudino pirma VIEŠPATIES, pūsdami savo avino ragus, o VIEŠPATIES Sandoros Skrynia ėjo jiems iš paskos. 9 Priešakinė sauga žygiavo pirma ragus pučiančių kunigų, o užpakalinė sauga ėjo paskui Skrynią, ragams visą laiką gaudžiant. 10 Bet žmonėms Jozuė buvo davęs tokį įsakymą: „Nešūkaukite! Tenesigirdi net jūsų balso, nė žodžio netarkite iki tos dienos, kol nepasakysiu: 'Sušukite!' Tada jūs šauksite“. 11 Taip jis pasiuntė VIEŠPATIES Skrynią apeiti aplink miestą. Ji apėjo vieną kartą. Tada jie sugrįžo į stovyklą ir pernakvojo stovykloje.

12 Kitą rytą Jozuė atsikėlė anksti. Kunigai paėmė VIEŠPATIES Skrynią. 13 Septyni kunigai, septynis avino rago trimitus nešdamiesi, pasijudino pirma VIEŠPATIES Skrynios, pūsdami visą laiką avino ragus. Priešakinė sauga žygiavo pirma jų, o užpakalinė sauga ėjo paskui VIEŠPATIES Skrynią, ragams visą laiką gaudžiant. 14 Antrąją dieną jie apėjo aplink miestą vieną kartą. Tada sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė per šešias dienas.

15 Septintą dieną jie atsikėlė auštant ir apėjo aplink miestą tokia pat tvarka septynis kartus. 16 Septintą kartą, kunigams pučiant ragus, Jozuė žmonėms įsakė: „Sušukite! VIEŠPATS atidavė jums miestą! 17 Miestas ir visa, kas jame, bus paskirta VIEŠPAČIUI sunaikinant. Tik ištvirkėlė Rahaba ir visi, esantieji jos namuose, telieka gyvi, nes ji paslėpė mūsų siųstus pasiuntinius. 18 Nelieskite sunaikinti paskirtų daiktų,[i1] kad patys nebūtumėte paskirti sunaikinti. Paimdami bet ką iš to, kas paskirta sunaikinti, padarysite Izraelio stovyklą sunaikinti skirtu daiktu, užtrauksite ant jos nelaimę. 19 Bet visas sidabras ir auksas, daiktai iš vario ir geležies yra šventi VIEŠPAČIUI. Jie bus padėti į VIEŠPATIES iždą“.

Izraeliečiai paima Jerichą

20 Taigi žmonės sušuko, ragams sugaudus.[i2] Žmonės, vos išgirdę ragų gausmą, suriko galingu šauksmu, ir siena sugriuvo. Žmonės veržėsi į miestą, kiekvienas tiesiai iš savo vietos, ir jį užėmė. 21 Tada jie skyrė kalaviju sunaikinti visa, kas buvo mieste, vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius ir avis bei asilus.

22 O dviem vyrams, išžvalgiusiems kraštą, Jozuė paliepė: „Nueikite į ištvirkėlės namus, išveskite iš jų moterį ir visus jos gimines, kaip esate jai prisiekę“. 23 Tad jaunieji žvalgai įėjo ir išvedė Rahabą drauge su jos tėvu, motina, broliais ir visais jos giminėmis. Jie išvedė visą jos giminę ir apgyvendino šalia Izraelio stovyklos.

24 Miestą ir visa, kas jame buvo, jie sudegino. Tik sidabrą ir auksą bei daiktus iš vario ir geležies jie padėjo į VIEŠPATIES Namų iždą. 25 Tik ištvirkėlę Rahabą[i3] ir jos tėvo šeimą bei visus jos gimines Jozuė paliko gyvus. Jos šeima lig šiol tebegyvena Izraelyje, nes ji paslėpė Jozuės pasiuntinius siųstus Jericho išžvalgyti.

26 Ta proga Jozuė ištarė tokią

priesaiką:

„Tebūna prakeiktas VIEŠPATIES

akivaizdoje žmogus,

kuris bandytų atstatyti

šį Jericho miestą!

Savo pirmagimio kaina

jis padės jo pamatus

ir savo jauniausiojo sūnaus

kaina jis pastatys vartus“.[i4]

27 VIEŠPATS buvo su Jozue, ir jo garsas pasklido po visą kraštą.

  
Išnašos:
1Joz 6,18: ... unaikinti skirtų daiktų: paimtas miestas ir visa, kas jame yra, turėjo būti sunaikinta. Ši mintis įkvėptiesiems Deuteronomistinės istorijos autoriams yra svarbi, nes jie, rašydami Babilonijos tremtyje, buvo įsitikinę, kad Izraelio žlugimą sąlygojo izraeliečių pakantumas kanaaniečių religinei kultūrai. Todėl anot jų, paimtas miestas ir visa, kas jame yra, turėjo būti pašvęsta Dievui sunaikinant. Jeigu Izraelis būtų tai daręs savo istorijos sklaidoje, kaip Jozuė liepė jiems daryti, jis būtų pašalinęs pavojus ir net būtų galėjęs išvengti Judo ir Izraelio karalysčių sunaikinimo (žr. Įst 20). Visiškas miesto sunaikinimas atspindi esminį lūžį tarp senosios kanaaniečių visuomenės, paremtos gamtos religija, ir naujosios izraeliečių bendrijos, paremtos istorine Sandora su anapusiniu Dievu – Jahve. Žr. Kun 27,29; Sk 18,14; 21,3 paaiškinimus.
2Joz 6,20: ... siena sugriuvo: stebuklingai Dievui įėjus. Ragų pūtimas ir žmonių šauksmai buvo įprastiniai senovės karų bruožai. Šiame pasakojime Dievas bando žmonių klusnumą ir tikėjimą jo pažadu. Žr. Žyd 11,30.
3Joz 6,25: Iš Mt 1,5 sužinome, kad Rahaba ištekėjo už Salmono – vyro iš Judo giminės ir tokiu būdu tapo Dovydo, Kristaus protėvio, prosenele. Žr. Rut 4,18-22.
4Joz 6,26: Šis prakeikimas tapo tikrove Hiel{iui} atstatant Jerichą Izraelio karaliaus Ahabo dienomis. Žr. 1 Kar 16,34. Iki to laiko Jerichas buvo tik paprasta ir neįtvirtinta gyvenvietė. Žr. Joz 18,12.21; Ts 3,13; 2 Sam 10,5.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jozuės knygaSkyrius: 6