Sandoros atnaujinimas

¹⁶ Atsakydami žmonės kalbėjo: „Tebūna svetima mums mintis palikti VIEŠPATĮ ir tarnauti kitiems dievams! ¹⁷ Juk pats VIEŠPATS, mūsų Dievas, išvedė mus ir mūsų protėvius iš Egipto žemės, iš vergijos namų, padarė mums matant anuos nuostabius ženklus! Mus jis saugojo visą laiką ir kelionėje, ir nuo visų tautų, per kurias perėjome. ¹⁸ Mūsų labui VIEŠPATS išvarė visas tautas – amoriečius – gyvenusias krašte. Todėl ir mes tarnausime VIEŠPAČIUI, nes jis yra mūsų Dievas“.

¹⁹ Bet Jozuė žmonėms atsakė: „Jūs gal nepajėgsite^[i6] tarnauti VIEŠPAČIUI, nes jis yra šventas Dievas. Juk jis yra pavydus Dievas, nepakęs jūsų nusikaltimų ir nuodėmių. ²⁰ Jei paliksite VIEŠPATĮ ir tarnausite kitiems dievams, jis nusigręš ir su jumis griežtai elgsis. Jums padarys galą, nepaisydamas viso jums padaryto gero“. ²¹ O žmonės Jozuei atsakė: „Ne! Mes norime tarnauti VIEŠPAČIUI!“ ²² Tada Jozuė tarė žmonėms: „Esate liudytojai patys prieš save, kad pasirinkote tarnauti VIEŠPAČIUI“. O jie tarė: „Taip, esame liudytojai!“ – ²³ „Atsikratykite tad svetimų dievų, esančių tarp jūsų, – Jozuė tarė, – ir palenkite savo širdį į VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą“. ²⁴ Žmonės Jozuei sakė: „VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tarnausime ir jo balso klausysime“.

²⁵ Taigi tą dieną Šecheme Jozuė sudarė sandorą su žmonėmis ir davė jiems įstatus ir įsakus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>