| Joz 24 | Sueiga prie Šechemo 1 [i1][i2]Jozuė surinko visas Izraelio gimines į Šechemą. Jis pasišaukė visus Izraelio seniūnus, galvas, teisėjus bei pareigūnus. Jiems sustojus VIEŠPATIES akivaizdoje, 2 Jozuė kreipėsi į visus žmones: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Nuo neatmenamų laikų jūsų protėviai – Terahas bei jo sūnūs Abraomas ir Nahoras – gyveno anapus {Eufrato}[i3] upės ir tarnavo kitiems dievams. 3 Tada aš paėmiau jūsų tėvą Abraomą iš anapus {Eufrato} upės ir vedžiau per visą Kanaano kraštą, ir padariau gausius jo palikuonis. Daviau jam Izaoką, 4 o Izaokui daviau Jokūbą ir Esavą. Esavui daviau paveldėti Seiro aukštumų kraštą, bet Jobūbas ir jo vaikai nuėjo į Egiptą. 5 Tada siunčiau Mozę ir Aaroną, varginau Egiptą nuostabiais ženklais, kuriuos jiems padariau; ir paskui jus išvedžiau. 6 Išvedžiau jūsų protėvius iš Egipto; jūs atėjote prie jūros. Bet egiptiečiai vijosi jūsų protėvius su kovos vežimais ir raiteliais iki Nendrių jūros. 7 Kai jie šaukėsi VIEŠPATIES, jis užleido tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, atvedė ant jų jūrą, ir jūra juos uždengė. Jūsų akys matė, ką dariau egiptiečiams. Vėliau jūs gyvenote ilgą laiką dykumoje. 8 Tada atvedžiau jus į kraštą amoriečių, gyvenusių anapus Jordano. Jie kovojo su jumis, bet aš juos atidaviau jums į rankas; jūs paveldėjote jų žemę, aš juos sunaikinau jūsų labui. 9 Paskui Moabo karalius, Ziporo sūnus Balakas, ruošėsi kovoti su Izraeliu. Jis siuntė pašaukti Beoro sūnų Balaamą jums prakeikti, 10 bet aš Balaamą išgirsti atsisakiau; jis turėjo jus palaiminti. Taip nuo jo aš jus išgelbėjau. 11 Tada jūs perėjote Jordaną ir atėjote prie Jericho. Su jumis kovojo Jericho gyventojai ir amoriečiai, perizitai, kanaaniečiai, hetitai, girgašitai, hivitai bei jebusitai, bet aš juos atidaviau jums į rankas. 12 Pasiunčiau pirma jūsų širšes,[i4.]jos nuvarė juos jums nuo kelio, – {lygiai kaip} anuos du amoriečių karalius, – o ne tavo kalavijas ar tavo lankas. 13 Daviau jums žemę, kurios jūs neįdirbote, ir miestus, kurių nestatėte, juose esate įsikūrę. Valgote vaisius vynuogynų ir alyvmedžių sodų, kurių patys nesodinote'. 14 Nūn tad bijokite VIEŠPATIES, tarnaukite jam nuoširdžiai ir ištikimai. Atsikratykite dievų, kuriems jūsų protėviai tarnavo[i5] anapus {Eufrato} upės bei Egipte, ir tarnaukite VIEŠPAČIUI. 15 Arba, jei jums nepatinka tarnauti VIEŠPAČIUI, rinkitės šiandien, kam tarnausite, – dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami anapus {Eufrato} upės, ar dievams amoriečių, kurių krašte gyvenate, – bet aš ir mano šeimyna – mes tarnausime VIEŠPAČIUI“. Sandoros atnaujinimas 16 Atsakydami žmonės kalbėjo: „Tebūna svetima mums mintis palikti VIEŠPATĮ ir tarnauti kitiems dievams! 17 Juk pats VIEŠPATS, mūsų Dievas, išvedė mus ir mūsų protėvius iš Egipto žemės, iš vergijos namų, padarė mums matant anuos nuostabius ženklus! Mus jis saugojo visą laiką ir kelionėje, ir nuo visų tautų, per kurias perėjome. 18 Mūsų labui VIEŠPATS išvarė visas tautas – amoriečius – gyvenusias krašte. Todėl ir mes tarnausime VIEŠPAČIUI, nes jis yra mūsų Dievas“. 19 Bet Jozuė žmonėms atsakė: „Jūs gal nepajėgsite[i6] tarnauti VIEŠPAČIUI, nes jis yra šventas Dievas. Juk jis yra pavydus Dievas, nepakęs jūsų nusikaltimų ir nuodėmių. 20 Jei paliksite VIEŠPATĮ ir tarnausite kitiems dievams, jis nusigręš ir su jumis griežtai elgsis. Jums padarys galą, nepaisydamas viso jums padaryto gero“. 21 O žmonės Jozuei atsakė: „Ne! Mes norime tarnauti VIEŠPAČIUI!“ 22 Tada Jozuė tarė žmonėms: „Esate liudytojai patys prieš save, kad pasirinkote tarnauti VIEŠPAČIUI“. O jie tarė: „Taip, esame liudytojai!“ – 23 „Atsikratykite tad svetimų dievų, esančių tarp jūsų, – Jozuė tarė, – ir palenkite savo širdį į VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą“. 24 Žmonės Jozuei sakė: „VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tarnausime ir jo balso klausysime“. 25 Taigi tą dieną Šecheme Jozuė sudarė sandorą su žmonėmis ir davė jiems įstatus ir įsakus. 26 Visus tuos žodžius Jozuė užrašė Dievo Mokymo knygoje. Paėmęs didelį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, esančiu šventoje VIEŠPATIES vietoje. 27 O visiems žmonėms Jozuė paaiškino: „Štai šis akmuo bus liudytojas prieš mus, nes jis girdėjo visus žodžius, kuriuos VIEŠPATS mums pasakė, jis bus liudytojas prieš jus, jei nesielgsite ištikimai su savo Dievu“. 28 Tada Jozuė paleido žmones eiti į savo paveldą. Jozuės mirtis 29 Po šių įvykių VIEŠPATIES tarnas Nuno sūnus Jozuė mirė, turėdamas šimtą dešimt metų. 30 Jis buvo palaidotas savo paveldo žemėje prie Timnat-Seraho, esančio Efraimo aukštumose į šiaurę nuo Gaašo kalno. 31 Izraelis tarnavo VIEŠPAČIUI per visą Jozuės gyvenimą ir gyvenimą seniūnų, gyvenusių ilgiau už Jozuę bei patyrusių visa, ką VIEŠPATS buvo padaręs Izraeliui. 32 Juozapo kaulai,[i7] izraeliečių parnešti iš Egipto, buvo palaidoti Šecheme, dalyje lauko, kurį Jokūbas buvo nupirkęs iš Šechemo tėvo Hamoro vaikų už šimtą gabalų aukso. Jis buvo tapęs Juozapo palikuonių paveldu. 33 Aarono sūnus Eleazaras mirė. Jis buvo palaidotas jo sūnaus Fineho mieste – Gibeoje, kuris buvo jam duotas Efraimo aukštumose. |
