¹⁴ Nūn tad bijokite VIEŠPATIES, tarnaukite jam nuoširdžiai ir ištikimai. Atsikratykite dievų, kuriems jūsų protėviai tarnavo^[i5] anapus {Eufrato} upės bei Egipte, ir tarnaukite VIEŠPAČIUI. ¹⁵ Arba, jei jums nepatinka tarnauti VIEŠPAČIUI, rinkitės šiandien, kam tarnausite, – dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami anapus {Eufrato} upės, ar dievams amoriečių, kurių krašte gyvenate, – bet aš ir mano šeimyna – mes tarnausime VIEŠPAČIUI“.

Sandoros atnaujinimas

¹⁶ Atsakydami žmonės kalbėjo: „Tebūna svetima mums mintis palikti VIEŠPATĮ ir tarnauti kitiems dievams! ¹⁷ Juk pats VIEŠPATS, mūsų Dievas, išvedė mus ir mūsų protėvius iš Egipto žemės, iš vergijos namų, padarė mums matant anuos nuostabius ženklus! Mus jis saugojo visą laiką ir kelionėje, ir nuo visų tautų, per kurias perėjome. ¹⁸ Mūsų labui VIEŠPATS išvarė visas tautas – amoriečius – gyvenusias krašte. Todėl ir mes tarnausime VIEŠPAČIUI, nes jis yra mūsų Dievas“.

¹⁹ Bet Jozuė žmonėms atsakė: „Jūs gal nepajėgsite^[i6] tarnauti VIEŠPAČIUI, nes jis yra šventas Dievas. Juk jis yra pavydus Dievas, nepakęs jūsų nusikaltimų ir nuodėmių. ²⁰ Jei paliksite VIEŠPATĮ ir tarnausite kitiems dievams, jis nusigręš ir su jumis griežtai elgsis. Jums padarys galą, nepaisydamas viso jums padaryto gero“. ²¹ O žmonės Jozuei atsakė: „Ne! Mes norime tarnauti VIEŠPAČIUI!“ ²² Tada Jozuė tarė žmonėms: „Esate liudytojai patys prieš save, kad pasirinkote tarnauti VIEŠPAČIUI“. O jie tarė: „Taip, esame liudytojai!“ – ²³ „Atsikratykite tad svetimų dievų, esančių tarp jūsų, – Jozuė tarė, – ir palenkite savo širdį į VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą“. ²⁴ Žmonės Jozuei sakė: „VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tarnausime ir jo balso klausysime“.

²⁵ Taigi tą dieną Šecheme Jozuė sudarė sandorą su žmonėmis ir davė jiems įstatus ir įsakus. ²⁶ Visus tuos žodžius Jozuė užrašė Dievo Mokymo knygoje. Paėmęs didelį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, esančiu šventoje VIEŠPATIES vietoje. ²⁷ O visiems žmonėms Jozuė paaiškino: „Štai šis akmuo bus liudytojas prieš mus, nes jis girdėjo visus žodžius, kuriuos VIEŠPATS mums pasakė, jis bus liudytojas prieš jus, jei nesielgsite ištikimai su savo Dievu“. ²⁸ Tada Jozuė paleido žmones eiti į savo paveldą.

Jozuės mirtis

²⁹ Po šių įvykių VIEŠPATIES tarnas Nuno sūnus Jozuė mirė, turėdamas šimtą dešimt metų.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>