| Jok 1 | Sveikinimai. Išmėginimų nauda 1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių, pasklidusių tarp kitatikių.[i1] 2 Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. 3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, 4 o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte. 5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. 6 Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. 7 Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – 8 toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. 9 Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu, 10 o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. 11 Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.[i2] |
| 1 | Jok 1,1: Tarp kitatikių – originale diasporoje. Šis žodis (išsisklaidymas) žymėjo žydus, gyvenančius emigracijoje, tarp pagonių (žr. Ps 147,2; Jdt 5,19; Jn 7,35). Šioje vietoje kalbama apie žydų kilmės krikščionis romėnų-graikų pasaulyje. |
