BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 12 08 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 3

 Evangelija pagal Joną
  
 Dvasios paslapčių atskleidimas
  
Jn 3

31 – Kas iš aukštybių ateina,

tas už visus viršesnis,

o kas iš žemės gimė, –

žemiškas pats ir žemiškai kalba.

Kas iš dangaus ateina,

tas už visus viršesnis.

32 Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs,

tik niekas jo liudijimo neklauso.

33 O kas jo liudijimą priima,

tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,

34 nes ką yra Dievas atsiuntęs,

tas kalba Dievo žodžius.

Dievas teikia jam Dvasią be saiko.

35 Tėvas myli Sūnų

ir visa yra atidavęs į jo rankas.

36 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą,

o kas nenori Sūnaus tikėti –

gyvenimo nematys:

virš jo kybo Dievo rūstybė.

  
Išnašos:
1Jn 3,3: Iš aukštybės, arba iš naujo.
2Jn 3,5: Ir Dvasios, t. y. ir Šventosios Dvasios. Čia Jn mini Dievo karalystę (kaip sinoptikai), o toliau jos vietoje dažniausiai kalbės apie gyvenimą, amžinąjį gyvenimą, šviesą, nes tie pasakymai buvo artimesni jo pirmiesiems skaitytojams – Maž. Azijos gyventojams, pripratusiems prie mistinių gnozės sąvokų.
3Jn 3,8: Hebrajiškai ir graikiškai tuo pačiu žodžiu reiškiama dvasia ir vėjas. Todėl šis posakis vartojamas ir norint pasakyti: Dvasia dvelkia, kur nori.
4Jn 3,13: Kai kurie rankraščiai priduria:ir tebėra danguje.
5Jn 3,18: Nebus pasmerktas, kas tiki ir pagal tikėjimą gyvena. – Pažodžiui būtų: kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo (plg. Jn 2,23). Semitams vardas reiškė patį asmenį.
6Jn 3,21: Dieve – vienybėje su Dievu ir pagal jo valią.
7Jn 3,22: Krikštydino: Jėzaus mokiniai krikštijo atgailos krikštu, tokiu kaip Jono krikštas; pats Jėzus nekrikštijo (žr. Jn 4,2).
8Jn 3,29: Bažnyčia, arba visa atpirktoji žmonija, švelniai vadinama Kristaus sužadėtine, o jis pats – jaunikiu. Jonas Krikštytojas atėjo darbuotis, kad sužadėtinė žmonija sutiktų savo sužadėtinį Kristų, dėl to vadina save šių šventų sutuoktuvių pabroliu – sužadėtinio bičiuliu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 3