|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Joną | Skyrius: |  | 3 |  |
| | Evangelija pagal Joną | | | | | | Dvasios paslapčių atskleidimas | | | | | Jn 3 | 7 Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės. 8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.[i3] 9 Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“ 10 Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? 11 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo. 12 Jei netikite man kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? 13 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus.[i4] 14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, 15 kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Jn 3,3: Iš aukštybės, arba iš naujo. | | 2 | Jn 3,5: Ir Dvasios, t. y. ir Šventosios Dvasios. Čia Jn mini Dievo karalystę (kaip sinoptikai), o toliau jos vietoje dažniausiai kalbės apie gyvenimą, amžinąjį gyvenimą, šviesą, nes tie pasakymai buvo artimesni jo pirmiesiems skaitytojams – Maž. Azijos gyventojams, pripratusiems prie mistinių gnozės sąvokų. | | 3 | Jn 3,8: Hebrajiškai ir graikiškai tuo pačiu žodžiu reiškiama dvasia ir vėjas. Todėl šis posakis vartojamas ir norint pasakyti: Dvasia dvelkia, kur nori. | | 4 | Jn 3,13: Kai kurie rankraščiai priduria:ir tebėra danguje. | | 5 | Jn 3,18: Nebus pasmerktas, kas tiki ir pagal tikėjimą gyvena. – Pažodžiui būtų: kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo (plg. Jn 2,23). Semitams vardas reiškė patį asmenį. | | 6 | Jn 3,21: Dieve – vienybėje su Dievu ir pagal jo valią. | | 7 | Jn 3,22: Krikštydino: Jėzaus mokiniai krikštijo atgailos krikštu, tokiu kaip Jono krikštas; pats Jėzus nekrikštijo (žr. Jn 4,2). | | 8 | Jn 3,29: Bažnyčia, arba visa atpirktoji žmonija, švelniai vadinama Kristaus sužadėtine, o jis pats – jaunikiu. Jonas Krikštytojas atėjo darbuotis, kad sužadėtinė žmonija sutiktų savo sužadėtinį Kristų, dėl to vadina save šių šventų sutuoktuvių pabroliu – sužadėtinio bičiuliu. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Joną | Skyrius: | | 3 | |
|
|
|
|
