BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 3

 Evangelija pagal Joną
  
 Dvasios paslapčių atskleidimas
  
Jn 3

3 Jėzus atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

jei kas neatgims iš aukštybės,[i1]

negalės regėti Dievo karalystės“.

4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ 5 Jėzus atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

kas negims iš vandens ir Dvasios,[i2]

neįeis į Dievo karalystę.

6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas,

o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

7 Nesistebėk, jog pasakiau:

jums reikia atgimti iš aukštybės.

8 Vėjas pučia, kur nori;

jo ošimą girdi,

bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina.

Taip esti ir su kiekvienu,

kuris gimė iš Dvasios“.[i3]

  
Išnašos:
1Jn 3,3: Iš aukštybės, arba iš naujo.
2Jn 3,5: Ir Dvasios, t. y. ir Šventosios Dvasios. Čia Jn mini Dievo karalystę (kaip sinoptikai), o toliau jos vietoje dažniausiai kalbės apie gyvenimą, amžinąjį gyvenimą, šviesą, nes tie pasakymai buvo artimesni jo pirmiesiems skaitytojams – Maž. Azijos gyventojams, pripratusiems prie mistinių gnozės sąvokų.
3Jn 3,8: Hebrajiškai ir graikiškai tuo pačiu žodžiu reiškiama dvasia ir vėjas. Todėl šis posakis vartojamas ir norint pasakyti: Dvasia dvelkia, kur nori.
4Jn 3,13: Kai kurie rankraščiai priduria:ir tebėra danguje.
5Jn 3,18: Nebus pasmerktas, kas tiki ir pagal tikėjimą gyvena. – Pažodžiui būtų: kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo (plg. Jn 2,23). Semitams vardas reiškė patį asmenį.
6Jn 3,21: Dieve – vienybėje su Dievu ir pagal jo valią.
7Jn 3,22: Krikštydino: Jėzaus mokiniai krikštijo atgailos krikštu, tokiu kaip Jono krikštas; pats Jėzus nekrikštijo (žr. Jn 4,2).
8Jn 3,29: Bažnyčia, arba visa atpirktoji žmonija, švelniai vadinama Kristaus sužadėtine, o jis pats – jaunikiu. Jonas Krikštytojas atėjo darbuotis, kad sužadėtinė žmonija sutiktų savo sužadėtinį Kristų, dėl to vadina save šių šventų sutuoktuvių pabroliu – sužadėtinio bičiuliu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 3