BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2019 08 20 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 18

 Evangelija pagal Joną
  
 Kančios istorija
  
Jn 18

Jėzaus suėmimas

1 Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įžengė į sodą. 2 Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokiniais. 3 Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnus, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.[i1] 4 Jėzus, žinodamas visa, kas jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“ 5 Jie atsakė „Jėzaus Nazariečio!“ Jėzus tarė: „Tai aš“. Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų. 6 Kai tik Jėzus ištarė: „Tai aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.[i2] 7 O jis vėl juos klausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Jėzaus Nazariečio“. 8 Jėzus atsiliepė: „Jau sakiau jums, kad tai aš. Jei manęs ieškote, tai leiskite šitiems pasišalinti“. 9 Taip turėjo išsipildyti jo pasakytieji žodžiai: „Iš tavo man pavestųjų nepražudžiau nė vieno“. 10 Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, ištiko vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus. 11 Bet Jėzus sudraudė Petrą: „Kišk savo kalaviją į makštį! Nejaugi aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“

Pas Aną ir Kajafą

12 Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo ir nuvedė pirmiausia pas Aną. 13 Mat jis buvo anų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis. 14 Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: „Verčiau tegu vienas žmogus numiršta už tautą“.[i3] 15 Paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo paskui Jėzų į vyriausiojo kunigo kiemą.[i4] 16 Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tuomet anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun. 17 Tarnaitė durininkė ir sako Petrui: „Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?“ Šis atsakė: „O, ne!“ 18 Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi.

19 Vyriausiasis kunigas ėmė klausinėti Jėzų apie jo mokinius bei mokslą. 20 Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visuomet mokiau sinagogose ir šventykloje, kur susirenka visi žydai, ir nieko nesu kalbėjęs slapčia. 21 Kam tad mane klausinėji? Teiraukis tų, kurie girdėjo, ką esu kalbėjęs. Jie žino, ką esu jiems sakęs“. 22 Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?!“ 23 Jėzus jam tarė: „Jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai netiesa, o jei tiesą, – kam mane muši?“ 24 Tuomet Anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.

25 Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Aplinkiniai paklausė jį: „Ar tik nebūsi vienas iš jo mokinių?“ Tas išsigynė: „Ne, ne!“ 26 Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: „Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su juo?“ 27 Petras ir vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.

Pas Pilotą

28 Iš Kajafo rūmų jie nusivedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo vidun į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Velykų avinėlį.[i5] 29 Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: „Kuo jūs kaltinate šitą žmogų?“ 30 Jie atsakė: „Jeigu jis nebūtų piktadarys, mes nebūtume tau jo atvedę“. 31 Pilotas tarė: „Imkitės ir teiskite jį pagal savo Įstatymą“. Žydai jam atsakė: „Mums nevalia nieko bausti mirtimi“.[i6] 32 Taip turėjo išsipildyti Jėzaus žodžiai, kuriais jis buvo nurodęs, kokia mirtimi jam reikės mirti.

33 Tada Pilotas vėl įžengė į pretorijų ir, pasišaukęs Jėzų, paklausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ 34 Jėzus atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“ 35 Pilotas tarė: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs?“ 36 Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia“. 37 Tuomet Pilotas jį paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė. „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. 38 Pilotas dar paklausė: „O kas yra tiesa?!“ Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: „Aš nerandu jame jokios kaltės. 39 Yra jūsų paprotys Velykų proga paleisti vieną suimtąjį. Ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“ 40 Tada jie ėmė šaukti: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas.

  
Išnašos:
1Jn 18,3: Žydų vyresnybės prašoma, Romos valdžia pavesdavo jai būrį savo kareivių tvarkai palaikyti (plg. Mt 27,65).
2Jn 18,6: Stebuklingai partrenkdamas savo suėmėjus ant žemės, Jėzus pasirodo esąs Dievas ir galįs išsigelbėti. Paskui savo noru pasiduoda.
3Jn 18,14: Plg. Jn 11,50.
4Jn 18,15-18,17: Dar vienas mokinys – šios evangelijos autorius apaštalas Jonas. Jis visiškai nesislepia esąs Jėzaus mokinys, o Petras ginasi, nes sužeidė vyriausiojo kunigo tarną ir bijo įkliūti.
5Jn 18,28: Pretorijus – Romos vietininko būstinė. Įžengti į pagonių namus – susitepimas. Žr. Lk 21,1 paaišk.
6Jn 18,31: Už didelius religinius nusikaltimus Senajame Įstatyme buvo numatytas minios teismas ir užmušimas akmenimis, o Jėzus buvo pranašavęs, jog mirs ant kryžiaus. Kryžiaus mirtimi bausdavo tik romėnai, ir būtent vergus bei užkariautų kraštų žmones, ne Romos piliečius.
  
Paralelinės vietos:
Jn 18,1-11: Mt 26,47-56;Mk 14,43-52;Lk 22,47-53;
Jn 18,12-27: Mt 26,57-75;Mk 14,53-72;Lk 22,54-71;
Jn 18,28-40: Mt 27,1-14;Mk 15,1-5;Lk 23,1-7;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 18

Evangelija pagal JonąSkyrius: 19

 Evangelija pagal Joną
  
Jn 19

Patyčios ir nuteisimas

1 Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų. 2 Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, užspaudė jam ant galvos, apsiautė jį purpurine skraiste, 3 ėjo prie jo ir šaipėsi: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir daužė jam per veidą. 4 O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jame jokios kaltės“. 5 Taigi Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!“ 6 Aukštieji kunigai ir jų tarnai, pamatę jį, ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus!“ Pilotas jiems sako: „Jūs imkite ir patys nukryžiuokite! Aš nerandu jame kaltės“. 7 Žydai atsakė: „Mes turime Įstatymą, ir pagal Įstatymą jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi“. 8 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando. 9 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzų: „Iš kur tu?“ Bet Jėzus jam neatsakė. 10 Tada Pilotas tarė: „Tu nenori kalbėti su manimi? Ar nežinai, kad turiu galią tave paleisti ir turiu galią tave nukryžiuoti?!“ 11 Jėzus atsakė: „Tu neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl didesnė nuodėmė tam, kuris mane tau įdavė“. 12 Dabar Pilotas ėmė stengtis jį paleisti. Bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas“.

Nukryžiavimas

13 Tai išgirdęs, Pilotas išsivedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę vietoje, pavadintoje „Akmeninis grindinys“, hebrajiškai Gabata.[i1] 14 Buvo Velykų išvakarės, apie šeštą valandą.[i2] Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“ 15 Tie ėmė šaukti: „Šalin, šalin! Ant kryžiaus jį!“ Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“. 16 Tuomet Pilotas atidavė jiems jį nukryžiuoti. Taigi jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė. 17 Nešdamas savo kryžių, jis ėjo į vadinamąją Kįukolės vietą, hebrajiškai Golgotą. 18 Tenai jį nukryžiavo; kartu su juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje. 19 Pilotas padarė užrašą ir liepė prisegti prie kryžiaus. Ten buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“. 20 Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, lotyniškai ir graikiškai. 21 Aukštieji kunigai sakė Pilotui: „Nerašyk: 'Žydų karalius', bet: 'Šitas skelbėsi: aš esu žydų karalius'“ 22 Pilotas atkirto: „Ką parašiau, parašiau!“

23 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką.[i3] Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta. 24 Todėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet verčiau meskime burtą, kam ji teks“. Taip išsipildė Raštas:

Jie drabužius mano dalijas,

meta dėl mano apdaro burtą.

Šitaip kareiviai ir padarė.

Jėzus ir Motina

25 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė.[i4] 26 Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“[i5] 27 Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

Jėzaus mirtis

28 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“

29 Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų.[i6] 30 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.[i7]

31 Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.[i8] 32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. 33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, 34 tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. 35 Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. 36 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.[i9] 37 Vėl kitoje vietoje Raštas sako: Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.

[i10]

Laidotuvės

38 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė kūną. 39 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris pirmiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsigabeno apie šimtą svarų[i11] miros ir alavijo mišinio. 40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys. 41 Toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 42 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.

  
Išnašos:
1Jn 19,13: Gabata (aramėjų k. žodis) – paaukštinimas.
2Jn 19,14: Apie šeštą valandą – apie vidudienį. Lyginant su kitomis evangelijomis, matyti, kad Jėzus buvo nukryžiuotas vidudienį. Mk rašo: apie trečią valandą, bet tai gali reikšti visą laiką nuo 9 val. ryto iki 12 val.
3Jn 19,23: Tunika – ilgas apatinis drabužis.
4Jn 19,25: Neaišku, ar kalbama apie tris, ar apie keturias moteris. Pirmu atveju Jėzaus motinos sesuo būtų Marija Klopienė, antru – gal Salomė, Zebediejaus žmona, apaštalų Jokūbo ir Jono motina.
5Jn 19,26-19,27: Iškilmingas kreipimasis Moterie ir gretimi mesijiniai tekstai rodo, jog čia Jėzus ne tik pasirūpina Motinos senatve, bet ir skiria jai motiniškas pareigas Bažnyčios atžvilgiu. Mylimasis mokinys – šios evangelijos autorius, apaštalas Jonas.
6Jn 19,29: Yzopo šakelė buvo vartojama ST apeiginiam pašlakstymui (Kun 14,4) paaukoto gyvulio krauju.
7Jn 19,30: Pagal istorikų apskaičiavimus patikimiausia Jėzaus mirties data – krikšč. eros 30 m. balandžio 7 d. Žr. Lk 23,56 paaiškinimą.
8Jn 19,31: Kad pagreitintų mirtį, kareiviai kartais kuoka sutriuškindavo nukryžiuotųjų blauzdas, ir jie tuoj mirdavo nuo kraujo nutekėjimo. Jėzus buvo netekęs labai daug kraujo plakant ir mirė pirmiau už plėšikus.
9Jn 19,36: Žr. Išėjimo 12,46. Tie žodžiai pirmiausia buvo pasakyti apie paaukotąjį avinėlį, valgomą per Velykas. Velykų avinėlis – Atpirkėjo įvaizdis.
10Jn 19,37: Į tą, kurį perdūrė arba į perdurtąjį: žr. Zch 12,10. Pagal Jn stilių žiūrėti – tai žvelgti su tikėjimu, žvelgti suvokiant.
11Jn 19,39: Apie šimtą svarų – apie 32,7 kg; mira – aromatinga derva.
  
Paralelinės vietos:
Jn 19,1-12: Mt 27,27-31;Mk 15,16-20;
Jn 19,13-24: Mt 27,31-33;Mk 15,20-27;Lk 23,33-38;
Jn 19,25-27: Mt 27,55-56;Mk 15,40-41;Lk 23,49;
Jn 19,28-37: Mt 27,48-50;Mk 15,36-37;Lk 23,46;
Jn 19,38-42: Mt 27,57-60;Mk 15,42-46;Lk 23,50-54;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 19