12 Tepakyla tautos, teateina į Jehošafato slėnį, nes ten sėdėsiu, teisdamas visas aplinkines tautas. 13 [i5]Paleiskite darban pjautuvą, nes pjūtis prinokusi. Eikite ir trypkite, nes vyno spaudykla pilna. Kubilai liesis per kraštus, nes jų nedorumas didelis. 14 Minių minios susirinkusios sprendimo slėnyje, nes arti VIEŠPATIES diena sprendimo slėnyje! 15 Aptemsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą. 16 Iš Ziono VIEŠPATS sugriaudžia, iš Jeruzalės pakelia savo balsą, – dreba dangūs ir žemė. Bet savo tautai VIEŠPATS prieglauda, Izraelio tautai tvirtovė. Išgelbėjimas Dievo išrinktiesiems 17 Tuomet žinosite, kad aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas, gyvenantis Zione, mano šventajame kalne. Jeruzalė bus šventa, svetimieji niekad daugiau per ją nebeis. 18 Tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu, kalnai sruvens pienu, o visos Judo upių vagos sruvens vandeniu. Šaltinis ištrykš iš VIEŠPATIES namų ir palaistys Šitimų slėnį.[i6] 19 Egiptas taps tyrlaukiais, o Edomas pavirs apleista dykyne už padarytą smurtą Judo žmonėms, išliejus nekaltą kraują visame jo krašte. 20 Bet Judas per amžius bus gyvenamas, o Jeruzalė – per kartų kartas. 21 Atkeršysiu už jų kraują, nepasigailėsiu kaltųjų, nes VIEŠPATS gyvena Zione. |