Tautų teismas 1 Nes tikrai tomis dienomis ir tuo metu, kai sugrąžinsiu Judo ir Jeruzalės belaisvius, 2 surinksiu visas tautas, nuvesiu jas žemyn į Jehošafato slėnį[i1] ir ten eisiu su jomis į teismą dėl Izraelio, mano paveldo ir tautos, kurią jos išsklaidė tarp tautų. Jos pasidalijo tarp savęs mano kraštą, 3 traukė burtus dėl mano tautos, mainė berniukus į kekšes, mergaites už vyną pardavė girtauti. 4 Kas man jūs esate, Tyrai ir Sidonai, ir visos Filistijos sritys? Nejau jūs man norite atsikeršyti už ką nors? Jeigu jūs norite man atsikeršyti, aš greitai ir skubiai sugrąžinsiu jūsų darbus ant jūsų pačių galvų. 5 Pagrobėte mano sidabrą ir auksą, nusigabenote brangiuosius mano turtus į savo šventyklas. 6 Pardavėte Judo ir Jeruzalės žmones graikams, perkeldami juos toli nuo jų pačių krašto. 7 Tikėkite manimi, išjudinsiu juos, kad paliktų vietas, į kurias jūs buvote juos pardavę, ir sugrąžinsiu jūsų darbus ant jūsų pačių galvų. 8 Parduosiu jūsų sūnus ir jūsų dukteris į Judo žmonių rankas, – jie parduos juos sabiečiams[i2] – tolimai tautai. Taip kalbėjo VIEŠPATS. 9 Paskelbkite tai tautoms: renkitės karui, išjudinkite galiūnus! Tesirenka visi kareiviai ir težygiuoja! 10 [i3]Kalkite savo noragus į kalavijus ir savo geneklius į ietis. Net silpnuolis tesako: „Esu galiūnas!“ 11 Greičiau ateikite jūs, visos aplinkinės tautos, rinkitės ten. {Atvesk žemyn savo galiūnus,[i4] VIEŠPATIE!} 12 Tepakyla tautos, teateina į Jehošafato slėnį, nes ten sėdėsiu, teisdamas visas aplinkines tautas. 13 [i5]Paleiskite darban pjautuvą, nes pjūtis prinokusi. Eikite ir trypkite, nes vyno spaudykla pilna. Kubilai liesis per kraštus, nes jų nedorumas didelis. 14 Minių minios susirinkusios sprendimo slėnyje, nes arti VIEŠPATIES diena sprendimo slėnyje! 15 Aptemsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą. 16 Iš Ziono VIEŠPATS sugriaudžia, iš Jeruzalės pakelia savo balsą, – dreba dangūs ir žemė. Bet savo tautai VIEŠPATS prieglauda, Izraelio tautai tvirtovė. Išgelbėjimas Dievo išrinktiesiems 17 Tuomet žinosite, kad aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas, gyvenantis Zione, mano šventajame kalne. Jeruzalė bus šventa, svetimieji niekad daugiau per ją nebeis. 18 Tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu, kalnai sruvens pienu, o visos Judo upių vagos sruvens vandeniu. Šaltinis ištrykš iš VIEŠPATIES namų ir palaistys Šitimų slėnį.[i6] 19 Egiptas taps tyrlaukiais, o Edomas pavirs apleista dykyne už padarytą smurtą Judo žmonėms, išliejus nekaltą kraują visame jo krašte. 20 Bet Judas per amžius bus gyvenamas, o Jeruzalė – per kartų kartas. 21 Atkeršysiu už jų kraują, nepasigailėsiu kaltųjų, nes VIEŠPATS gyvena Zione. | 
