Tikroji išmintis

⁵ VIEŠPATS taip kalbėjo:

„Prakeiktas žmogus, kuris žmonėmis pasitiki

ir ieško stiprybės trapiame žmoguje,

kai jo širdis nuo VIEŠPATIES nusigręžia.

⁶ Toks žmogus – tarsi skurdus tyrų krūmokšnis,

be vilties sulaukti ko nors gero,

skursta sausoje dykumoje,

sūrioje žemėje, kur niekas negali gyventi.

⁷ Laimingas žmogus, kuris VIEŠPAČIU pasitiki,

kurio viltis yra tik VIEŠPATS.

⁸ Toks žmogus yra kaip medis,

pasodintas prie vandens,

leidžiantis savo šaknis srovės link, –

nebijo kaitros, kai ji užeina,

jo lapai nuolat žaliuoja,

sausros metų nepabūgsta,

vaisių duoti nenustoja.

⁹ Širdis yra už viską vylingesnė

ir nepataisomai pasiligojusi.

Kas gali ją perprasti?

¹⁰ Tik aš, VIEŠPATS, tiriu širdį,

išbandau jausmus,

kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo kelią,

pagal jo darbų vaisius“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>