Jeremijo gyvenimas – įspėjimas 1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 2 „Tu neimk sau žmonos ir neturėk nei sūnų, nei dukterų šioje vietoje, 3 nes VIEŠPATS taip kalbėjo apie sūnus ir dukteris, kurie gims šioje vietoje, ir apie motinas, kurios juos pagimdys, ir apie tėvus, iš kurių jie gims šiame krašte: 4 jie mirs baisia mirtimi! Neapraudoti ir nepalaidoti jie gulės kaip mėšlas dirvoms patręšti. Kalavijas ir badas juos sudoros. Jų lavonais mis padangių paukščiai ir laukų žvėrys. 5 Neužeik į namus, – tęsė VIEŠPATS, – kur yra gedulas, – nedalyvauk jų raudoje, nereikšk jiems užuojautos, nes aš atėmiau iš šios tautos savo ramybę, – tai VIEŠPATIES žodis, – atėmiau malonę ir pasigailėjimą. 6 [i1]Didžiūnai ir varguoliai mirs šiame krašte be laidotuvių ir be raudų. Niekas dėl jų nei draskysis iki kraujų, nei galvą skusis. 7 Nebus kas laužytų duoną su liūdinčiu, idant liūdesyje dėl mirusio jį paguostų, nebus kas pripiltų jam paguodos taurę, kad galėtų išgerti net tėvo ar motinos netekęs. 8 Nekelki kojos į namus, kur žmonės puotauja, kad sėstumeis už stalo su jais valgyti ir gerti. 9 Nes Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: 'Štai jūsų akyse ir jūsų dienomis nutildysiu šioje vietoje garsus linksmumo ir džiaugsmo, balsus jaunikio ir nuotakos'. 10 Kai paskelbsi visa tai šitai tautai ir kai jie ims klausti: 'Kodėl VIEŠPATS nutarė mus taip baisiai bausti? Kuo mes nusikaltom? Kokia yra mūsų nuodėmė, kuria nusidėjom VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui?' – 11 tu jiems atsakysi: 'Dėl to, kad jūsų tėvai mane paliko, – tai VIEŠPATIES žodis. – Jie sekė svetimais dievais, jiems tarnavo ir juos garbino, bet mane jie paliko ir nesilaikė manojo įstatymo. 12 O jūs savo ruožtu elgėtės blogiau negu jūsų tėvai. Taip! Pasižiūrėkite į save: visi kaip vienas elgiatės pagal savo nedoros širdies palinkimus, atsisakydami manęs klausyti. 13 Išvarysiu jus iš šito krašto į šalį, kurios nei jūs, nei jūsų tėvai nepažinojo. Ten dieną naktį tarnausite kitiems dievams, nes aš tikrai jūsų daugiau nebepasigailėsiu. Grįžimas iš tremties 14 {Tačiau štai ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kada nebebus sakoma: 'Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė Izraelio vaikus iš Egipto žemės', 15 bet mieliau bus tariama: 'Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė Izraelio vaikus iš Šiaurės krašto ir iš visų kraštų, į kuriuos buvo juos išvaręs'. Parvesiu juos atgal į jų žemę, kurią daviau jų tėvams.} Dviguba bausmė 16 Štai siunčiu daug žvejų, – tai VIEŠPATIES žodis, – kad juos sužvejotų. Po to pasiųsiu daug medžiotojų, kad juos sumedžiotų visuose kalnuose ir kalvose ir visų uolų urvuose. 17 Nes visi jų keliai yra man prieš akis, – nuo manęs jie negali pasislėpti, jų kaltė negali būti paslėpta nuo mano akių. 18 Atlyginsiu už jų kaltę ir nuodėmę dvigubai, nes jie suteršė mano kraštą savo šlykščiais stabų griaučiais ir pripildė manąjį paveldą savo netikrų dievų“. Pagonių atsivertimas 19 VIEŠPATIE, mano stiprybe, mano tvirtove, mano priebėga pavojaus dieną! Tautos pas tave ateis nuo žemės pakraščių ir tars: „Mūsų tėvų palikimas yra vien apgaulė, tušti stabai, niekam nenaudingi. 20 Argi gali žmogus pasidaryti sau dievų? Ne! Tai nėra dievai!“ 21 „Tad štai! Aš juos pamokysiu, visiems laikams jiems parodysiu savo ranką ir savo galybę, kad jie žinotų, jog mano vardas yra VIEŠPATS“. | 
