BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Juditos knygaSkyrius: 12

 Juditos knyga
  
Jdt 12

Juditos elgesys

1 Tuomet jis paliepė jiems nuvesti ją į vietą, kur buvo laikomi sidabriniai stalo indai, ir įsakė jiems parengti stalą su jo paties skanėstais jai pavalgyti ir jo paties vyno atsigerti. 2 Bet Judita tarė: „Jų nevalgysiu, idant nenusidėčiau. Užteks man to, ką atsinešiau“. – 3 „Bet jei tavo atsargos išsibaigs, – klausė Holofernas, – kur galėsi daugiau jų gauti? Juk iš tavo žmonių nėra nė vieno su mumis“. 4 Judita jam atsakė: „Kaip tu, mano viešpatie, esi gyvas, tavo tarnaitei nepritruks atsargų, kurias atsinešiau, prieš VIEŠPAČIUI įvykdant mano ranka, ką jis yra nusprendęs“.

5 Holoferno tarnai tad nuvedė ją į palapinę, kur ji miegojo iki vidurnakčio. Atsikėlusi šiek tiek prieš ryto sargybą, 6 ji nusiuntė Holofernui tokį žodį: „Teįsako mano viešpats, kad būtų leista tavo tarnaitei išeiti ir pasimelsti“. 7 Holofernas tad įsakė savo sargybiniams jai netrukdyti. Stovykloje taip ji išbuvo tris dienas. Kas naktį ji eidavo į Betulijos slėnį ir maudydavosi šaltinyje prie užkardos. 8 Nusimaudžiusi ji melsdavosi VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, kad vestų jos žingsnius savo tautos vaikų garbei. 9 Paskui sugrįždavo švari į palapinę ir čia išbūdavo, kol vakarop atnešdavo jos maistą.

Holoferno puota

10 Ketvirtą dieną Holofernas iškėlė puotą[i1] vien tik savo palydos tarnams. Kitų savo pareigūnų jis nė vieno nepakvietė. 11 Eunuchui Bagoui, tvarkančiam jo asmeninius reikalus, jis tarė: „Nuėjęs įkalbėk tą hebraję moterį, esančią tavo globoje, ateiti pas mus pavalgyti ir pagerti. 12 Tikėk manimi, mums būtų gėda, jeigu mes praleistume tokią moterį, su ja nesueidami. Jeigu mes jos nesuvedžiosime, ji juoksis iš mūsų“.

13 Bagoas tad paliko Holoferną ir, nuėjęs prie jos, tarė: „Tenesidrovi ši gražuolė ateiti pas mano viešpatį, būti pagerbta jo akivaizdoje, išgerti su mumis vyno ir elgtis šiandien kaip viena iš asirų moterų, gyvenančių Nebukadnezaro rūmuose“. – 14 „Kas aš tokia, – atsakė Judita, – kad drįsčiau priešintis savo viešpačiui? Darysiu tuojau pat visa, kas tik jo akyse malonu. Tai bus džiaugsmo man iki pat mano mirties dienos“.

15 Ji tad skubiai apsivilko savo drabužiais ir pasišvietė visais savo papuošalais. Jos tarnaitė, nuėjusi pirma jos, patiesė ant žemės priešais Holoferną avių kailius, kuriuos ji buvo gavusi iš Bagoo savo kasdieniam naudojimui valgant ant jų atsilošus sėdėti.[i2]

16 Judita įėjo ir ant jų atsilošė. Žiūrint į ją, Holofernui pamišo širdis. Jis degė geismu, nes sueiti su ja buvo laukęs progos nuo tos dienos, kai ją išvydo pirmą sykį. 17 „Išgerk! Būk mums džiaugsmu!“[i3] – tarė jai Holofernas. 18 „Iš tikrųjų aš išgersiu, mano viešpatie, – atsakė Judita, – nes šiandien maloniausia viso mano gyvenimo diena“. 19 Ji tad paėmusi valgius, kuriuos jos tarnaitė buvo jai paruošusi, valgė ir gėrė jo akivaizdoje. 20 Holofernas buvo taip jos sužavėtas, kad išgėrė tiek daug vyno, kiek niekados vienu kartu nebuvo išgėręs per visą savo gyvenimą.

  
Išnašos:
1Jdt 12,10: ... iškėlė puotą: pažodžiui išgertuves
2Jdt 12,15: ... valgant ant jų atsilošus sėdėti: atsilošti valgant, turbūt dė1 babiloniečių įtakos (žr. Ez 23,41), buvo įprasta vėlesnio judaizmo – graikų ir romėnų – laikotarpiu.
3Jdt 12,17: Išgerk! Būk mums džiaugsmu!: Holoferno pasveikinimas, be abejo, buvo šmaikštus pakvietimas linksmintis lytiškai.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Juditos knygaSkyrius: 12